ĮDOMYBĖS APIE KROATIJOS SALAS

Krko miestas, By Arne Müseler / www.arne-mueseler.com, CC BY-SA 3.0 de, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=106348824

Krk – „Auksinė sala“

  •  Didžiausia sala Kroatijoje, varžosi su Cres dėl šio titulo (abi panašaus dydžio – apie 405 km²).
  •  Su žemynu sujungta vienu ilgiausių betoninių tiltų Europoje – Krko tiltu, pastatytu 1980 m.
  •  Čia rasta Bašćanska plokštė – vienas seniausių kroatų kalbos rašytinių paminklų (XI a.).
  •  Krko sala garsėja vynu „Žlahtina“ ir alyvuogių aliejumi.
  •  Sala turi tarptautinį oro uostą, esantį netoli Omišalj miestelio – retas reiškinys salai!
  •  Krk dažnai vadinama „Kroatijos civilizacijos lopšiu“ – čia vystėsi glagolitiškas raštas, vienas seniausių slavų abėcėlių.
  •  Sala buvo senovės romėnų dalis, o vėliau priklausė Bizantijai, Venecijai, Austrijai ir Italijai – tai atsispindi architektūroje.
  •  Miestelyje Baška stovi XII a. Šv. Liucijos vienuolynas, kuriame rasta garsioji Bašćanska plokštė.

Cres – laukinės gamtos rojus

  •  Tai viena ekologiškiausių salų – labai mažai urbanizuota, puikiai tinkama ekoturizmui. Labai retai apgyvendinta – viena tyliausių salų, puikiai tinkanti tiems, kas ieško ramybės.
  •  Tai namai vienam rečiausių paukščių Europoje – grifų (gyvena netoli Beli miestelio). Sala laikoma gamtiniu rezervatu, ypač dėl grifo (Gyps fulvus) – plėšraus, bet nykstančio paukščio, kuris gali išskleisti iki 2,8 m pločio sparnus.
  •  Creso miestelio senamiestyje gausu gotikinių ir renesansinių rūmų, o šalia yra senovinis uostas, kur vis dar prišvartuojami žvejų laivai.
  •  Ežeras Vrana – unikalus gėlo vandens ežeras, iš kurio geriamą vandenį gauna visa sala (jo paviršius yra virš jūros lygio, o dugnas – žemiau).
  •  Cres kartu su Lošinj anksčiau buvo viena sala, kol romėnai iškasė kanalą.
  •  Salos šiaurėje vis dar galima sutikti laukinių avių (muflonų).    

Hvar – saulės sala

  •  Saulėčiausia sala Kroatijoje – vidutiniškai iki 2 800 saulėtų valandų per metus!
  •  Hvar miestelis turi seniausią visuomeninį teatrą Europoje, įkurtą 1612 m.
  •  Sala garsėja levandų laukais – kartais vadinama „Levandų sala“.
  •  Čia atostogauja garsenybės: Beyoncé, Tom Cruise, princas Harry – Hvar žinomas kaip „Adrijos St. Tropez“.
  •  Netoli Hvaro yra Pakleni salos – mažų, žalių salelių archipelagas, populiarus tarp buriuotojų.
  •  Hvar turėjo savo respubliką ir buvo svarbus Venecijos prekybos centras.
  •  Viduramžiais sala garsėjo vaistinėmis žolelėmis ir medicinos mokykla – viena seniausių vaistinių veikia nuo 1271 m.
  •  Miestelis Stari Grad yra vienas seniausių nuolat gyvenamų miestų Europoje (įkurtas 384 m. pr. Kr. graikų kolonistų).
  •  Hvaras garsėja renesansine architektūra, senamiesčiu ir pakrantės promenada, kurioje gausu prabangių jachtų.

Brač – akmens meistrų sala

  •  Čia išgaunamas baltas kalkakmenis, naudotas net Baltuosiuose rūmuose Vašingtone.
  •  Brač turi aukščiausią kalną tarp Adrijos salų – Vidova Gora (778 m), nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas į Hvar ir jūrą.
  •  Garsiausias paplūdimys – Zlatni Rat („Auksinis kyšulys“) Bol miestelyje, kuris keičia formą, priklausomai nuo vėjo ir srovių.
  •  Sala garsėja ilga vyno gamybos ir žvejybos tradicijomis, o vietinis patiekalas – vitalac (avių subproduktai ant iešmo) – būdingas tik Bračui.
  •  Brač garsėja akmens skulptorių mokykla, veikiančia nuo 1909 m. Puikus vietinio meistriškumo pavyzdys – Supetaro rotušė.
  •  Salos akmuo buvo naudojamas ne tik Vašingtone – Diokletiano rūmai Splite ir UNESCO saugomas Trogiras taip pat statyti iš Bračo kalkakmenio.
  •  Salos kultūroje gyva „klapa“ – tradicinė dalmatiniška vyriška daugiabalsė daina.
  •  Bračo gyventojai žinomi kaip atkaklūs ūkininkai – saloje auginami vynuogynai, alyvmedžiai ir figos net akmenuotame dirvožemyje.

Supetaro uostas CC BY-SA 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=310799

Rab sala – architektūros 
šedevras ir viduramžių paveldas

  •  Rab sala, nors mažesnė už Krk ar Brač, puikuojasi vienu svarbiausių Kroatijos viduramžių paminklų – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra.
  •  Pirmą kartą pastatyta V a., o vėliau rekonstruota IX, XI, XII, XV ir XVIII a. – tai gyvas istorijos sluoksnių pavyzdys.
  •  Katedra ilgą laiką buvo blogos būklės, ypač dėl druskos prisotintos drėgmės, ardančios mūrą.
  •  1999–2005 m. atlikta išsami restauracija, kurios metu:
  •  Buvo atstatyta dvispalvė akmens fasado dalis – sudėtingiausia projekto dalis.
  •  Siekiant pakeisti unikalų rožinį brečijos akmenį, teko vėl atidaryti senovinį karjerą Rab saloje.
  •  Atrasta požeminė zakristija ir senovinis krikštykla, dabar naudojami lobynui ir parodoms.
  •  Restauruoti vertingi meno kūriniai ir atskleisti visi architektūriniai laikmečiai.
  •  Šis projektas pelnė tarptautinį įvertinimą – Europos paveldo diplomą už tyrimų išsamumą, profesionalią restauraciją ir edukacinę pristatymo kokybę.

Korčula – „Mažasis 
Dubrovnikas“ ir Marko Polo gimtinė

  •  Korčula sala, esanti pietų Dalmatijoje, dažnai vadinama „Mažuoju Dubrovniku“ dėl savo įspūdingo, gynybinėmis sienomis apjuosto senamiesčio – tai viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų struktūrų visoje Adrijos jūroje.
  •  Korčulos miestas pastatytas tarsi žuvies skeletas: centrinė gatvė eina per vidurį, o mažos gatvelės šakojasi kaip kauliukai – tai padeda apsisaugoti nuo stipraus vėjo ir leidžia gaudyti jūros vėsą.
  •  Tradiciškai laikoma, kad garsusis keliautojas Markas Polas gimė būtent Korčuloje. Čia yra Marko Polo namas-muziejus, kuris kviečia lankytojus susipažinti su jo gyvenimu ir kelionėmis.
  •  Sala garsėja „Moreška“ – unikaliu kardų šokiu, kuris vaizduoja kovą tarp baltųjų ir juodųjų karių. Tai – vienas autentiškiausių gyvų istorinių pasirodymų Kroatijoje, rodomas tik Korčuloje nuo XV a.
  •  Korčula taip pat žinoma dėl baltojo vyno „Grk“, kurio vynuogės auga šalia Lumbardos – tai itin retas vyno rūšies pavadinimas, kuris Kroatijoje auga beveik tik čia.
  •  Kraštovaizdis saloje kalvotas, pilnas senų alyvmedžių, pušynų ir smėlėtų paplūdimių – tai puiki vieta žygiams, dviračių turizmui ir ramiai poilsio kelionei.

„Europos Pulso“ informacija

www.europospulsas.lt

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.