Produktyvi darbo diena Seirijočiuose

Tądien į Seirijočius, į Rasos Banevičienės sodybą, suko vienas po kito automobiliai, čia rinkosi moterys. Projektą „Būti sveikam madinga“, kuriam lėšas skiria Lazdijų rajono savivaldybė, pristatė Lazdijų rajono savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė tikindama, kad jai labai malonu bendrauti su kultūros žmonėmis, susirinkusiais į Seirijočius. Šitas projektas – tai visuomenės sveikatos specialioji programa. Juk žmogui reikia ne tik dirbti, bet ir atsipūsti, pakeisti aplinką, pailsėti, atgauti jėgas. Projekte – 12 programų, joms skirta 28000 tūkstančiai eurų, didžioji dalis pinigų atiteko VšĮ Lazdijų ligoninei. „Visoms kitoms programoms buvo padalinta maždaug po lygiai, neviršijant 200 eurų. Labai džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie už tikrai nedidelius pinigus sugeba kažką padaryti, turi gerų idėjų. Tad linkiu jums gerai praleisti laiką“,– sakė gydytoja.
VšĮ „Harmonija sielai“, kurios vadovė yra Rasa Banevičienė, taip pat teikė projektą, bendradarbiaudama su Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija ir Lazdijų viešąja biblioteka. Tad prie žolelių arbatos, gardžių sausainių stalo susirinko ir pedagogės iš Seirijų gimnazijos, ir bibliotekininkės su direktore Renata Rudiene priešakyje, ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Jūratė Juodzevičienė, ir psichologė Rasa Banevičienė, ir Lazdijų rajono savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė bei Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Ramutė Kunigiškienė. Kaip dabar madinga sakyti, „turėti gerą laiką“, atsipalaiduoti ir į viską žiūrėti su humoru kvietė  šių namų šeimininkė Rasa Banevičienė, tačiau besikalbant įvairių sričių specialistėms, kūrybingoms, savo darbą mylinčioms moterims, buvo išsakyta įdomių minčių, gimė idėjų.
Krūvos knygų ant stalo. Ką tai galėtų reikšti?
Tai galėtų paaiškinti Rasos Banevičienės pakabintas spalvingas užrašas: „Biblioterapija – sielos namų vaistinė“. Čia kalbos sukosi apie biblioterapiją. Biblio­terapija – tai savotiška meditacija, kai skaitydami žmonės aiškiau suvokia išgyvenamas emocijas. Dar kitaip biblioterapiją galima apibūdinti kaip gydymą knyga. Biblioterapija – tai sveikatinimo būdas pasitelkiant literatūros kūrinius: tikslingai parinktas knygas, kurios yra skaitomos, o vėliau analizuojamos. Pasak specialistų, tai padeda pažinti save, kitus ir dvasiškai tobulėti. Juk dažnas žinome ar tiesiog jaučiame, kad knygų skaitymas yra terapijos forma arba pagalba sau. Apie tai daug pasako vien jau frazės, kurias dažnai išsakome apibūdindami skaitymą: „patogiai įsitaisius atsipalaidavau su gera knyga“, „knyga padėjo atsiriboti nuo visko“. Tai sukelia komforto, saugumo, ramybės pojūčius. Gerai, kai jaučiama nauda, gerėja savijauta, nuotaika, teigiamai įtakojama asmens sprendimų priėmimui – skatina veikti, nuramina, padeda pažinti save.  Juk dar graikai tikėjo  gydančia literatūros galia ir virš savo bibliotekų kabindavo užrašus: „Sielos gydymo vieta“. Tačiau biblioterapija – tai ne tik skaitymas, bet ir kūrybinis rašymas ar vaizdų tyrinėjimas. Visa tai gali būti taikoma įvairaus amžiaus žmonėms. Tai teigiamai veikia ir vaikus, padeda atviriau kalbėtis jiems rūpimomis temomis, net jei tai skaudūs išgyvenimai. Tad buvo aptartos galimybės pasitelkus daugelio sričių specialistus dirbti su probleminiais vaikais, taikant šį metodą, o biblioteka tam būtų puiki vieta. Bibliotekininkės sakė, kad jau dabar jos savotiškai dirbančios ta linkme, nes bibliotekose, ypač kaimų, mažų miestelių, susirenka ir tie vaikai, kurie tiesiog neturi kur prisiglausti, o namai dažnai būna ne itin miela vieta, tad bibliotekose skaitoma, kalbamasi.
Rasa Banevičienė pristatė šūsnį knygų, kurios gali vienaip ar kitaip mums pagelbėti, sujaudinti, įtraukti. Ji pati prisipažino, kad kiekvieną vasarą skaito Seneką. Šūsnį knygų atsivežė ir Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, kuri atvyko į renginį išties pasiruošusi, tad papasakojo itin įdomių dalykų. „Šia kryptimi itin daug dirba ir jau turi patirties Birštono bibliotekininkai“,– sakė ji. Direktorė išsakė nuogąstavimą, kad žodžio galia tam tikra prasme nuvertėjo, nes mes itin reaguojame į neigiamą informaciją, o į teigiamą kartais ir ranka numojame ar tiesiog jos nepastebime. Ji priminė, kad biblioterapija jau seniai ne naujiena. Tai pamirštas, o kitiems galbūt ir nežinomas terminas „biblioterapija“ (iš graikų kalbos – biblijon – knyga, therapia – gydymas) – vienas pavyzdžių, atspindinčių skaitymo prasmę, o pats terminas pavartotas dar 1916 metais.
Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė atkreipė dėmesį, kad ypač svarbu parinkti tinkamą knygą, atitinkančią skaitančiojo situaciją. „Svarbu ir kas tą knygą siūlo paskaityti“,– tikino direktorė, savo mintis pagrįsdama gyvenimiškais pavyzdžiais. Direktorė Renata Rudienė pateikė savo receptą apie galimybę ne tik skaityti knygas, bet ir  į viską, kas vyksta kiekvieno iš mūsų gyvenime, pažvelgti tarsi per laiko prizmę – rašyti knygą sau. Ji pildanti savotišką kalendorių,  net su paveikslėliais.
Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų pasiūlytas žaidimas dalyvėms  buvo itin įdomus ir dar kartą parodė, kad dažna iš mūsų pagirta pradedame lyg teisinti, atsiprašinėti, o taip toli gražu neturėtų būti. Buvo išdalintos kortelės, kurias reikėjo atiduota tam žmogui, kuris atitinka tą savybę. Na, pavyzdžiui, yra švelnus, atsakingas, mielas, teisingas ir t. t.  Kalbėta apie mūsų pačių sąmoningumą, norą padėti pačiam sau, minties, žodžio galią. Ir, žinoma, patarimas, galintis itin pagelbėti, duotas Visuomenės sveikatos biuro direktorės Ramutės Kunigiškienės, išties įdomus: kiekvieną vakarą palinkėti visiems sėkmės, laimės – net tiems, kurie įžeidė ar įskaudino.
Savotiškas vizualizacijos seansas atpalaidavo, o mintims leido nukeliauti ten, kur mums išties gera, saugu, ramu, malonu. Ramus Rasos Banevičienės balsas, atsipalaidavusios moterys užmerktomis akimis mintimis galėjo keliauti, kur panorėjo,  kur joms išties gera.
Šernienos sriuba, šokiai ir pirties malonumai
Renginio dalyvės nesėdėjo rankų sudėję, net komisijos narės buvo paskirtos visai moterų veiklai įvertinti. Jau dabar galiu pasakyti, kad komisija buvo geranoriškai nusiteikusi ir išsakė tik gerus žodžius bei palinkėjimus. Dalyvės turėjo užduočių. Ne be reikalo vaikštinėjo po sodybą besišnekučiuodamos. Jos pateikė pasiūlymus, ką dar galėtų sodybos šeimininkė Rasa įgyvendinti savo sodyboje naujo, įdomaus, o gal net netikėto. Vienas pasiūlymas buvo įrengti namelį medyje, kad į sodybą atvažiuojantys vaikai turėtų kur laipioti. Šeimininkė sakėsi, kad tikrai ši idėja jai patinka. Sodyba didžiulė, čia ramu, saugu ir gera, tad surasti vietelę, kurioje būtų gera pastovėti, pažiūrėti į tolį ar tiesiog ramiai sau pabūti, galėjo kiekviena dalyvė.  Moterys čia patyrė daug įdomaus ir netikėto – ragavo vienadienės žiedlapių, kurie, pasirodo, itin skanūs, o prancūzai juos pateikiantys prie ledų. Ir tai buvo taip netikėta, bet malonu: viena pasakė, paragavo, kitai pasiūlė, žiūrėk, Rasos vienadienių tuoj nebeliks – bus suvalgytos ir dar pasisodinti savo namuose paprašyta. Juk tądien malonumų gausa plūste plūdo. Buvo ragaujama aštroka šernienos sriuba, kurią virė ponios Rasos dukra Eglutė Lepeškienė – didžioji jos pagalbininkė ir projektus rašant, ir juos vykdant. Vėliau dalyvių dar laukė žarijose keptos bulvės su dešrelėmis.
Malonus bendravimas, penktadienis, kai prieš akis visų laukė daug žadantis savaitgalis, pasidalijimas knygomis suteikė gerą jausmą ir puikią nuotaiką. O kur dar judrus šokis! Juk pajudėti visada gerai. Norinčios laiką leido pirtyje – atsipalaidavo. Tai vieta, kur galima išsivalyti ir kūną, ir sielą, pajusti garo teikiamą malonumą. Tyli muzika, kvapai – medaus, žolelių, rodos, pirtyje atskleidusių visą savo aromatą, galimybė palepinti kūną, ramybė ir gaivi vėsa čia pat iškasto tvenkinio vandenyje. „Vantas mėgstu pati rišti, visada įrišu kažką kvapnaus, kokį kvapnų augalą, kad maloniau būtų“,– sakė Rasa Banevičienė. Pirtis vienoms tiesiog mėgstamas ritualas, kitoms naujas atradimas, trečioms malonumas, kurį norisi patirti vėl ir vėl, įnešantis į gyvenimą daugiau pasitenkinimo.  
Ar reikalingas toks susibūrimas, pasikalbėjimas, pabuvimas? Moterys vienbalsiai tvirtino, kad taip. Šio renginio šeimininkei Rasai Banevičienei buvo negalėta šiltų žodžių, gražių palinkėjimų ateičiai ir dėkota už tikrai gerą darbo dieną – ypatingą, neeilinę, atnešusią ne tik malonumų, bet ir įdomių idėjų, kurios bus įgyvendinamos šių kūrybingų moterų darbe.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“