Pavyzdys, kokie turi būti lietuviai, iš Lazdijų krašto keliauja į Miuncheną (nuotr. galerija)
Gausus ir draugiškas vaikų iš Vokietijos, Ispanijos ir Lietuvos būrys, lietuviško kodo ieškojęs ir ant Rudaminos piliakalnio.
Rudaminos piliakalnis vasarą tiesiog knibžda svečių. O užvakar sulaukė ypatingų – nuo jo viršukalnės Rudaminos apylinkėmis grožėjosi gausus būrys Miuncheno lituanistinės mokyklos (Litauische Schule Miunchen) prie Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos vaikų vasaros poilsio stovyklos „Lietuviško kodo beieškant“ stovyklautojų. 21 mūsų rajono moksleivis, 14 – iš Vokietijos, dvi merginos – iš Ispanijos. Mažiausiajam Adoniui iš Vokietijos, kuris atvyko su mama, – vos 9-eri. Visi užsieniečiai turintys lietuviškų šaknų, su tėvų krauju atsineštą lietuvybės geną, kuris, gyvenant užsienyje, gal kiek ir prislopo. Todėl šios stovyklos sumanytojų tikslas yra jį atgaivinti.
Vaikai nesunkiai įveikė kelią iki Rudaminos piliakalnio viršukalnės. Mat jie – iš Bavarijos žemės, Alpių krašto, kalnai jiems jokia naujiena. Tačiau tai, kas jų laukė ant piliakalnio, buvo tikrai nauja. Apie senovės lietuvių mitybos ypatumus, apie gydomąsias žolelių arbatų galias pasakojo garsi Lazdijų krašto žolininkė Viliūtė Garbenčienė, o Rudaminos bendruomenės pirmininkė Rūta Cimakauskienė pristatė įdomią Rudaminos krašto praeitį, menančią ir jotvingius, ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą ant Rudaminos piliakalnio. Jaunuosius svečius jos vaišino ypatinga V. Garbenčienės laukuose užaugintų žolelių arbata, medumi su rabarbarais. O jaunimas ir juos lydinčios mokytojos bei mamos stebėjosi naujai atrastais skoniais.
Šie atradimai jauniesiems stovyklautojams – tik vieni iš nedaugelio, patirtų keliaujant po Lazdijų krašto vietas, liudijančias lietuvybės kodą. Savaitė, skirta jam pažinti, įsisavinti, susidėti ne tik atmintin, bet ir į širdis, bėga greitai, jauniems žmonėms palikdama ryškius prisiminimus apie vietas, papročius, tradicijas, kulinarinį paveldą, šio krašto žmonių kovas už laisvę. Jiems įdomu, nes čia kažkada gyveno ir jų seneliai, tėvai, kurie nori, kad jų atžalos, šiuo metu gyvenančios toli nuo Lietuvos, jos nepamirštų – mokėtų kalbą, žinotų etnines savo šaknis.
Stovyklos Lietuvoje idėja gimė lazdijietei Kristinai Kandratavičiūtei, kuri jau daug metų savo gyvenimą kuria Vokietijoje, Miunchene. Su dvejų ir trejų metų dukromis Guoda ir Guste prieš vienuolika metų išvykusi į užsienį, gimtojo krašto ji...
Plačiau - naujausioje „Lazdijų žvaigždėje“ (2024-08-02).
