Literatų klubas „Tėkmė“ 7-ąjį almanachą pristatė dainomis, proza, poezijos posmais

Smagus buvo Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ septintojo almanacho pristatymas Lazdijų viešosios bibliotekos konferencijų salėje - su dainomis, skaitomų prozos kūrinių ištraukomis ir, žinoma, poezijos posmais. Tądien turėjome puikią progą išgirsti svečių poetinius tekstus, gėrėtis gražia dzūkiška šnekta ar klausytis skambaus proziško žodžio, pasiklausyti skirtingų kartų literatų kūrinių. Nepamiršti buvo ir mūsų rajono literatai, juk daugelis jų - taip pat literatų klubo „Tėkmė“ nariai. Romantiška popietė prasidėjo vis labiau įtraukdama į nenumaldomą žodžių tėkmę...
Gausus būrys svečių savo kūrybą skyrė Dzūkijos žemei
Kaip visada, gražių, prasmingų ir šmaikščių žodžių negailėjo jau devynioliktus metus gyvuojančio klubo pirmininkė ir almanacho sudarytoja Emilija Krušinienė, pristatydama literatus. Išgirdome jauną poetę Rūtą Kanaukaitę, Ramutę Biesevičienę, Albiną Rauličkį, kuris prasitarė, jog net 11 metų mokytojavęs Šeštokuose, Romaldą Zabulionį, kuris skaitė prozos ištraukas, Palmyrą Pracuvienę, Rimutę Griškevičienę, Birutę Orinienę, Oną Baltrukevičienę. Tikrai ne visi „Tėkmės“ nariai sugužėjo į Lazdijus, jų literatų klube per 60. Klubo pirmininkė nenuleidžia rankų, vis ieško, kalbina ir nori įtraukti į klubo veiklą vis naujus kūrėjus. Dabar klube galime sutikti kūrėjų ne tik iš Alytaus apskrities, bet ir iš Kalvarijos, Marijampolės. Ir net iš užsienio. Literatų klubo veikloje dalyvauja kūrybingi žmonės iš Seinų, Punsko, Suvalkų. Savo gausiu kūrybiniu aruodu gali pasigirti kone kiekvienas klubo narys, mat yra išleidę ne po vieną ar dvi knygeles. Šis, jau septintasis, literatų klubo „Tėkmė“ almanachas yra skirtas Dzūkijos žemei ir Alytui.
Poetams ir kitiems susirinkusiesiems savo dainas skyrė nenuilstančių moterų kolektyvas - Lazdijų Trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblis. Patys poetai irgi neliko skolingi ir uždainavo Ramutės Biesevičienės kurtas eiles, kurios dažniausiai virsta dainomis. Pati ir muziką kurianti. Išgirdome ne vieną jos dainą - jaudinančią, užvedančią ir nepaliekančią abejingų. Klubo pirmininkė tikino, kad ponia Ramutė gieda ir giesmes.
Šeštokietė tądien buvo priimta į klubą
Savo kūryba dalijosi ir mūsiškiai: Zuzana Urbonaitė neišlaikiusi paslapties ir čia pat paskaičiusi savo eilėraštį apie obuolį. Ko gero, nesitikėjusi čia pamatyti obuolių kolekcijos savininkės Jolantos Janulevičienės, kuriai kartu su megztu obuoliu norėjusi padovanoti ir savo eiles. Poetas Kęstas Sukackas paskaitė savo eilėraštį „Tėkmė“. „Labai simboliška, kad esu parašęs eilėraštį „Tėkmė“ ir skaitau jį „Tėkmei“,- sakė jis. Birutė Gadišauskienė čia pat uždainavo ir taip pristatė savo kūrybą. Aldona Surdokienė taip pat paskaitė savo eiles. Renginyje dalyvavo ir Marijona Pečiukonienė, kurios kūryba irgi spausdinama almanache. O Zita Tumosienė tądien buvo priimta į literatų klubo „Tėkmė“ narius.
Sveikinimai garbingo 80-mečio proga
„Mūsų bibliotekai 80 metų. Visvaldas Masėnas taip pat atšventė garbų 80-ies metų jubiliejų“,- sakė Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, sveikindama ilgametį „Tėkmės“ klubo narį Visvaldą Masėną. Sugrįžti į klubo gretas kvietė jį ir klubo pirmininkė, bet ponas Visvaldas tikino, kad dėl pablogėjusios sveikatos teko daug ką nutraukti, atidėti. „Dabar jau kartelė pernelyg aukštai iškelta, tad, tikiuosi, dar pasidarbuoti kraštotyros srityje“,- lyg teisindamasis sakė ponas Visvaldas.
Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė, įteikdama lauktuvių, dėkojo literatams už romantišką popietę, linkėjo laimės, sėkmės, sveikatos visiems ir kiekvienam. Ji dargi visus pakvietė į tradicinę knygų šventę „Prozos ruduo“, kuri vyks jau visai greitai - lapkričio 30 dieną. O Kęstas Sukackas nepraleido progos parodyti dar visai šviežią „Dzūkų kalendorų 2018“, kurį sakėsi tik jis vienintelis kol kas turintis. Dargi dzūkišką receptą paskaitęs ir klausimo, o kur gi mums visiems jį įsigyti, sulaukęs. O savąjį „kalendorų“ labai saugojęs, tik pažiūrėti maloniai leidęs.
Ko gero, ne vienas, tądien nusprendęs praleisti laiką bibliotekoje, buvo maloniai nustebintas tokios romantiškos popietės. Už lango - rudens darganos, o jaukioje bibliotekos konferencijų salėje skambėjo poezija, proza, dainos. Ar to maža, kad sieloje nušvistų, o artėjantis tamsus vakaras visai negąsdintų? Nors renginys buvo netrumpas, bet tikrai pradžiugino neišsenkančiu kūrybinės minties grožiu, ta lyg kokia žodyje užkoduota energija, šiluma, gebėjimu pasibelsti į širdis ir dzūkiška tarme. O popietės šurmuliui nutilus, liks skaidrūs susiėjimo jausmai ir, kaip nebūtų keista, rudeniška vėsa, krentantys medžių lapai ir išgirstos mintys primins tą nenuginčijamą žodžiuose įsipynusią prasmę - gyventi, mylėti, kurti.
Gražu, kad kūrybingi žmonės buriasi draugėn, kuria, stebina, priverčia susimąstyti, o kartais nusišypsoti. Juk, anot klubo pirmininkės Emilijos Krušinienės, nors poezija nepakeičia gyvenimo, neatneša materialinių turtų, bet tikrai palaiko dvasinę sveikatą. Ir čia, ko gero, reiktų pridurti - ir kuriančiųjų, ir skaitančiųjų.
Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“