Ketvirtoji D. Žarkaitienės knyga – apie meilę. Apie jausmą, kuris geriausiai žinomas visiems
Veisiejų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Eglė Žilionienė (dešinėje) pažadėjo – organizuosime ir penktosios knygos sutiktuves.
Pilnutėlėje Veisiejų bibliotekos salėje vyko jau ketvirtosios Danutės Žarkaitienės knygos pristatymas. Net ir tie, kurie poezijos dažnai neskaito, atskubėjo pasveikinti Danutės šia proga. Mat ji – veisiejietė, čia gimusi ir augusi. Tik visą savo gyvenimą, kol dirbo, augino vaikus, praleido Varėnoje. Prieš keliolika metų sugrįžo namo į Veisiejus. Ir nesigaili. Čia ne tik gamta ypatinga, bet ir žmonės savi, kurių dauguma knygos pristatymo metu skubėjo ją apkabinti, pasveikinti, pasakyti gerą žodį.
Kartais anksčiau gimsta melodija
„Minčių takais“ – taip pavadino Danutė savo ketvirtąją knygą, gimusią iš meilės ir apie meilę. To jausmo, kuris, kaip pristatymo metu kalbėjo pati D. Žarkaitienė, žmogaus gyvenime yra tiek daug, jis talpina savyje skausmą, neviltį, džiaugsmą, viltį, kančią, nerimą ir dar daugybę kitų žmogaus išgyvenimų. Meilės tiesiog neįmanoma išrašyti, išsemti jos temos iki galo. Dar tiksliau būtų sakyti – išdainuoti. Nes knygos pristatymo metu beveik visi naujojoje D. Žarkaitienės knygoje esantys eilėraščiai buvo dainuojami – juos atliko Danutės vadovaujamas moterų ansamblis „Vilnis“.
Jau vėliau, po renginio kalbinta knygos autorė papasakojo, kad dažnai nutinka taip, kad namuose ima į rankas akordeoną, pirma gimsta melodija, o tik po to – ir eilės, kurias skuba užrašyti, kad „nepabėgtų“. Dažnai net naktimis, kai nemiga užklumpa, Danutė sako net nepajuntanti, kaip pradeda mintis dėlioti posmais, rimuoti. Tuomet jau reikia keltis ir užsirašyti, kad naktis minčių nenusineštų.
Lazdijams prisistatė prieš 14 metų. Bet ne eilėmis
Pirmoji mūsų skaitytojų pažintis su Danute Žarkaitiene įvyko labai seniai, maždaug prieš keturiolika metų. Tuomet ji dar gyveno Varėnoje, o į Lazdijus buvo atvežta jos iš siūlų ir karoliukų sukurtų medelių paroda. Dabar, prisiminusi tą laiką, Danutė sako, kad nuo tada, nuo tos parodos, prasidėjo ir jos knygų leidyba. Paroda į Lazdijus atkeliavo ne atsitiktinai. Mat Danutė – žymaus mūsų kraštiečio, geografo ir muziejininko Albino Jarmalos sesuo. Tąkart, nuvykęs pas seserį viešnagėn į Varėną, jis atsivežė ir savo kolegą, taip pat žinomą rajono geografą ir gidą Joną Malinauską. Šis Danutės dirbinius apžiūrėjo ir pasisiūlė jos parodą Lazdijų krašto muziejuje organizuoti. Ir visai atsitiktinai pamatė kambario kampe stovintį akordeoną. Danutė juokauja, jog tada jis jau buvo apdulkėjęs – retai jį į rankas paimdavusi. Kai J. Malinauskas paklausė, kas šiuose namuose groja – teko ne tik prisipažinti, bet ir pademonstruoti, padainuoti keletą savo kurtų dainų. Tuomet budri J. Malinausko akis pamatė ir Danutės tekstus, surašytus į sąsiuvinį. Sužinojo, kad ji rašo jau labai seniai. Tarsi dienoraštį rašytų – suguldo užplūstančias mintis eilėraščiais. J. Malinauskas tą Danutei ypač brangų sąsiuvinį kuriam laikui pasiskolino. Ir labai greitai atvežė… jau išleistą knygelę „Angelo sparne – mano meilė“. Jos tiražo greitai nebeliko – Danutė pirmąją knygą tiesiog išdovanojo draugams, giminėms, pažįstamiems. Teko išleisti dar vieną tos pačios knygos leidimą. Ir ratas įsisuko. Štai jau keturios knygos, ant kurių puikuojasi D. Žarkaitienės pavardė, keliauja po pasaulį. Žinoma, daugiausiai...
Plačiau – D. Barauskienė naujausioje „Lazdijų reklamoje“ (2025-12-23).
