Kas rašinėja piktus straipsnius, o gal net inicijuoja gaisrus?

Viešojoje erdvėje vykstant aštrioms diskusijoms dėl Lazdijų hipodromo pasiekimų ir jo ateities, į „Lazdijų žvaigždės“ redakciją užsuko lazdijietė, ilgametė žirginio sporto aistruolė Aldona Petlickienė, kuri nutarė pasidalinti savo nuomone.

Kodėl gaisras būtent prieš varžybas?

Esu gyva liudininkė, kaip Lazdijų hipodromas keičia savo veidą, tampa vis patrauklesnis, reikalingesnis ne tik mūsų rajono žmonėms, bet ir sportininkams iš visos Lietuvos. Turiu tam dvi priežastis.

Žirgus mėgstu nuo ankstyvos vaikystės. Augau netoli Kirsnos kolūkio arklidžių hipodromo, kuris pirmasis rajone pradėjo tokias varžybas organizuoti, didele meile žirgams garsėjo ir tuometinis kolūkio pirmininkas Algirdas Stakvilevičius. Augau tarp žirgų tikrąja to žodžio prasme, nepraleidau nė vienų varžybų ir vėliau, jau sukūrusi šeimą, augindama vaikus. Užkrėčiau šia aistra ir dukrą, kuri iki šiol to pomėgio neatsisakė.

Antroji priežastis, kodėl domiuosi, yra ta, kad gyvenu netoli Lazdijų hipodromo, matau ne tik šventes, bet ir hipodromo kasdienybę, vaikų treniruotes, begalines Lino Balčiūno pastangas ne tik turėti Lazdijuose svarbų, karalienės Elžbietos II vardo vertą objektą, bet ir puikius rezultatus. Matau, kaip Linas net didžiausių švenčių metu skuba į hipodromą tam, kad matytų situaciją, pasirūpintų čia laikomais žirgais.

Negaliu tylėti dar ir dėl tos priežasties, kad dažnai viešojoje erdvėje plyksteli neapykantos kibirkštis dėl to, kad Lazdijų hipodromui sekasi, kad jo renginiai tampa įdomesni.

Nežinau, kas ir kodėl siekia viską sumenkinti. Ir, kaip galima įtarti, net sunaikinti. Kai prieš kurį laiką Lazdijų hipodromo arklidėse kilo neaiškios kilmės gaisras, ne vienam galėjo kilti klausimas, kodėl taip nutiko būtent prieš varžybas, kai į arklides buvo suvežti brangūs žirgai iš kitų žirgynų. Ar tai galėjo būti atsitiktinumas? Ar noras pagąsdinti varžybų Lazdijuose organizatorius, kad jie stoja kažkam skersai kelio?

Taigi, kadangi gaisro priežastis nebuvo nustatyta, tik įtarti galima, kad Lazdijus pasiekė negraži ir net nusikalstama kova dėl vietos po saule, dėl teisės valdyti hipodromą ar kitų tikslų.

Su gilia pagarba prisimenu žirginio sporto pradininką Lazdijų rajone a. a. Žūką. Tai jis davė pradžią ir šiam, dabar garsėjančiam Lazdijų hipodromui – parinko vietą, padėjo tribūnų pamatus. Manau, jis būtų patenkintas, kad jo kurtame hipodrome ne bulvės auginamos, o vyksta gyvenimas.

Skrybėlaičių konkursas nebuvo hipodromo „vinis“

Prieš kelerius metus domėjimasis žirgais ir žirginiu sportu mūsų rajone buvo visai sumenkęs. L. Balčiūnas, pradėjęs didelį darbą, šią padėtį ištaisys. Visai neseniai teko dalyvauti Priekulėje organizuotame Edmundo Klimovo konkūrų čempionate. Galybė dalyvių, pilnos tribūnos žiūrovų! Sužinojau, kad ten beveik visi vaikai jau nuo pradinių klasių jodinėja, ilgus metus puoselėjamos žirginio sporto tradicijos. Taigi, džiugu, kad ir Lazdijų hipodrome stengiamasi vaikus sudominti žirgais, vyksta edukacijos. Per šias Kalėdas ten buvusi įrengta prakartėlė su gyvais asiliukais, ėriukais, ožiukais sulaukė daugybės lankytojų puikių atsiliepimų socialiniuose tinkluose. Žmonės, net iš užsienio atvykę, dalijosi šia žinia, o kartu ir garsino Lazdijų hipodromą.  

Skrybėlaičių konkursas, kuris buvo plačiai komentuojamas ir respublikinėje spaudoje, vienų varžybų metu tikrai nebuvo hipodromo „vinis“. Kam tenka lankytis varžybose dažniau, gali stebėti, su kokiu azartu lenktyniauja 3–5 metų mažyliai su poniukais, vyresni vaikai, atvažiavę iš kitų žirgynų. Nekalbant jau apie profesionalius žirginio sporto meistrus, kurie vis dažnesni svečiai Lazdijuose. Lazdijų hipodrome laikomi ir treniruojami žemaitukai, kiek žinau, savo rezultatais patenka į pirmąjį Lietuvos penketuką. Ir tai kažkam kelia didelį pavydą.

Man smagu, kad ir mūsų hipodrome treniruojami vaikai jau neatsilieka, iškovoja laurus, parsiveža pirmąsias vietas iš respublikinių varžybų. Lietuvoje jau žinomi Lazdijų hipodrome besitreniruojančios seserys Šarkelytės, brolis ir sesė Pečiukoniai.

Viešojoje erdvėje aidi ir priekaištai, kad Lazdijų hipodromo arklidės paverstos pažįstamų, turtingų žirgininkų tvartais. Bet juk šie žirgai čia ir treniruojami tam, kad gerintų savo rezultatus, dalyvautų įvairiose varžybose ir garsintų Lazdijų vardą kaip šio hipodromo atstovai. Taip yra visame pasaulyje.

Dėl kaltinimų L. Balčiūnui

Garsiai kalbama, kad iš hipodromo buvo išvyti žirgininkai. Bet jų gi niekas nevijo, jie patys, pamatę, kad nepajėgūs dorotis su tenkančia našta, pasitraukė. Buvo duota puiki galimybė pasirodyti, tačiau reikėjo daug dirbti, rašyti projektus, ieškoti lėšų, kurių reikia hipodromui išlaikyti. Net ir merė Ausma Miškinienė džiaugėsi jų atėjimu, žadėjo veiklą paremti. Tačiau jie nepajėgė rimtai dirbti – hipodrome buvo reti svečiai. O dirbti reikėjo ne tik per šventes, bet ir tarp jų.

Ar ne dėl tos priežasties, kad viešojoje erdvėje norima smukdyti Lazdijų hipodromo reikšmę ir jo augimą, stengiamasi sumenkinti ir didžiulę patirtį bei ryšius turinčio trenerio L. Balčiūno vaidmenį, jo profesionalumą? Bet žmonės mato – jis tikrai stengiasi, kad Lazdijų hipodrome varžybų metu vyktų  kažkas įdomaus. Jo dėka Lazdijų hipodrome pasirodė žirgų teatras „Bingo“, buvo pristatyta išjodinėjimo meistrės Sisojevos programa. Tokių meistrų pasirodymai yra stebimi tik didmiesčiuose, o Lazdijams pavyko juos prisikviesti tik trenerio Lino dėka.

Beje, dėl L. Balčiūno. Jam priekaištaujama, kad jis neturi teisės treniruoti, kaltinamas ir kitais dalykais. Tačiau, kad ir kaip kažkam būtų nepalanku ir pikta, jo treniruojamų žirgų rezultatai ir Lazdijų hipodromo pasiekimai įrodo, kad yra visai priešingai.

Manau, nereikia viešai krykštauti, kad Raseinių hipodromas pasirašė sutartį su Respublikine lenktyninių žirgų lyga. Ko gero, Raseiniai neturėjo kitos išeities. Nes dar prieš dvejus metus Raseinių meras su visa delegacija buvo atvykęs į Lazdijus, domėjosi, kaip Lazdijams sekasi, o apsilankęs Lazdijų hipodrome, pamatęs tribūnas, arklides bei kitą infrastruktūrą tvirtino, kad Raseiniams iki to dar labai toli. Beje, apie tai rašė ir regioninė spauda.

Gražu, kad yra sveika konkurencija tarp hipodromų, tegul tai skatina norą tobulėti, o ne pykti ir kenkti.

Aldona Petlickienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2023-04-21)