Etnografinė Prano Dzūko sodyba vėl atkėlė vartus į teatro pasaulį

Etnografinė Prano Dzūko sodyba vartus į teatro pasaulį šiemet atvėrė jau XV- ajai mėgėjų teatrų šventei „Susipažinkime“. Anot artistų, čia ypatingai gera aura, čia norisi sugrįžti. Tad teatro mylėtojus vėl pradžiugino teatrų kultūrą bei istoriją puoselėjantis renginys. Šioje jau tradicine tapusioje mėgėjų teatrų šventėje žiūrovus savo pasirodymais lepino net 6 kolektyvai. Šiemet Prano Dzūko sodyboje viešėjo mėgėjų teatro trupės iš Seirijų, Jungėnų, Sūduvos bendruomenės, Rudaminos bei Seinų. Žiūrovai galėjo pasižiūrėti ir palyginti įvairių autorių, skirtingų žanrų, stilių spektaklius, kuriuose vaidino mėgėjai - pačių įvairiausių profesijų žmonės, mylintys ir mėgstantys teatrą. Tad ne tik žiūrovams buvo ką aptarti, pamatyti, bet ir tądien susibūrusiems teatrų vadovams, režisieriams ir aktoriams.

Išleido širdis pasivaikščioti

Žiūrovai, išleidę širdis pasivaikščioti po teatro pasaulį, juoktis ir liūdėti kartu su spektaklių herojais, tikrai nenusivylė. Kone visą dieną paskyrę teatrui, patyrė didelį malonumą. O nuotaikingų teatrų pasirodymų netrūko.

Pirmieji kaimo darželių gėlėmis puoštoje scenoje pasirodė šeimininkai - etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ kolektyvas (teatro vadovė Marijona Pečiukonienė). Jie tądien žiūrovams parodė spektaklį „Akmeninė širdis“ (autorė Jadvyga Vailionienė). Spektaklį režisavo Aldona Surdokienė. Žiūrim... Įsijaučiam... Ką gi mums parodys šeimininkai? Dargi pats įdomumas stebėti pirmuosius išėjusius scenon. Rodos, paprastos senojo kaimo gyvenimo peripetijos. Anyta nenori savo sūnaus išrinktosios savo šeimon priimti ir visas pliūpsnis netikėtai žodis po žodžio paaiškėjusių detalių iš pačių senųjų tėvelių jaunystės, ir tuomet, pasirodo, visko, oi, visko būta. Netrūko ir gero humoro. O dar ta, taip gerai mūsų nūdieną atskleidžianti, scena, juk ir mes dažnai, kaip ir parodytame spektaklyje, lyg ir nesikišame į kitų gyvenimus, bet, anot spektaklio herojų, „ale baisiai cekava“. Graži kalba, apgalvota apranga ir itin tikroviška vaidyba. Žiūrovų reakcijos - geros ir smagios. Tad atrodo, kad spektaklyje „dalyvavo“ visi: ir artistai, ir žiūrovai.

Jungėnų mėgėjų teatras atvyko pas dzūkus su spektakliu „Pagunda“ (autorius Balys Sruoga, režisierius Reimundas Tyras). Svieto perėjūnas „amerikonas“ sugundo žmogelius vaišėmis ir doleriais, apgauna smuklininką ir jo žmoną, o jie, tikėdami jo pažadais ir norėdami už jo dolerius praturtėti, pamina po kojomis visus moralės principus ir „lieka it musę kandę“. Įtikinama vaidyba, charakteringi personažai komedijoje „Pagunda“ dovanojo šypseną kiekvienam žiūrovui.

Pro ąžuolų vainikais apipintas duris žengė Lazdijų kultūros centro Seirijų kultūros namų mėgėjų teatro aktoriai. Jie suvaidino spektaklį „Dideli nemalonumai“ (autorės Jadvyga Vailionienė ir Aldona Surdokienė). Šį spektaklį režisavo Lena Švetkauskienė. Senas posakis, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, puikiai charakterizuoja šio spektaklio temą. Ir štai dideli nemalonumai gali virsti dideliais malonumais. O ir puikūs artistai, kurių netrūksta šioje trupėje, nuolat besikeičiančios scenos, gerai apgalvota kiekviena detalė daro spektaklį itin įdomų ir įsimintiną. Už teigiamas emocijas žiūrovai jiems negailėjo plojimų. O organizatoriai šios trupės nariams linkėjo ir toliau vaidinti, džiuginti visus savo ryškiais darbais.

Maloniai nustebino Sūduvos bendruomenės mėgėjų teatras, kuris suvaidino spektaklį „Apsiriko“ (pagal Žemaitę). Šį spektaklį režisavo Daiva Krampienė. Itin tikroviškai ir įtaigiai personažus įkūniję artistai neleido žiūrovams nė atsikvėpti, o dar tas begalinis smalsumas, noras sužinoti, o kas gi toliau? Tad žiūrovams nė kiek neprailgo šis dviejų dalių spektaklis. Dargi žavėjo itin graži kalba, kalbėjimo maniera, itin stilingi drabužiai. „Aš taip „užsikabianau“, kad nė nepajutau, kad jau dvi dalys buvo parodytos“,- sakė viena teatro mylėtoja, kuri prisipažino, kad čia atvykstanti kasmet, jei tik į darbą nereikia. O ir patys artistai sakėsi, kad jie labai stengiasi, tobulėja, džiaugėsi, kad buvo pakviesti į tikrą teatrų puotą.

Spalvingi gyvenimo atspindžiai - Rudaminos laisvalaikio užimtumo klubo mėgėjų teatro „CikTepSau“ spektaklyje „Misis sodžius“ (autorė Genovaitė Švabienė, režisierė Aldona Surdokienė). „Sumanyta - padaryta“,- tokios taisyklės griežtai laikėsi kaimo moterėlės, nusprendusios surengti „Misis sodžius“ rinkimus. Netrūko humoro, gyvenimiškų realijų. Rodos, skaudžios gyvenimo grimasos čia virto humoru, o kartais juk taip reikia gardžiai pasijuokti, kad rytdiena šviesesnė būtų. Rudaminiečiai scenoje ne naujokai, tad sceninė patirtis jiems itin pravertė ir spektaklis sužibo naujomis spalvomis, ypatingomis detalėmis. O ir talentingų artisčių Rudamina turi!

Žiūrovai išvydo net du režisierės Aldonos Surdokienės režisuotus spektaklius. Belieka tik stebėtis, kad jai pavyksta pastatyti vienas už kitą vis įdomesnius spektaklius, nors laikai keičiasi, o jai užduotis lieka ta pati - pastatyti spektaklį taip, kad jis patiktų žiūrovui.

Sulaukta ir brangių svečių iš Seinų, kuriuos itin šiltai priėmė žiūrovai. Seinų krašto saviveiklininkų grupė (vadovas Vitas Lastaskas) su tokiu nuoširdumu skaitė eiles apie Lietuvą, kad abejingų neliko. Graži lietuviška kalba glostė širdį, o dainas dainavo visi kartu. O ir linksmų pasakojimų, pasirodo, moka seiniškiai. Tad juoko netrūko. Svečiai papirko visus nuoširdumu, gražia kalba, bendravimu. „Atvažiuokite į svečius, labai lauksime“,- kvietė jie.

Padėkos, dovanos teatrų kolektyvams bei „Ilgiausių metų“ teatro „Sodžius“ vadovei

Teatrų kolektyvai džiaugėsi viešnage Prano Dzūko sodyboje, galimybe pradžiuginti žiūrovus ir sutikti senus pažįstamus, bičiulius. Visa sodyba skendėjo šurmulyje. Lazdijų kultūros centro tradicinė kaimo kapela „Dziedukai“ (vadovas Romas Mazėtis) nė minutei neleido susirinkusiems liūdėti. Vos tik žiūrovai apdovanoja plojimais tik ką pasirodžiusį kolektyvą, tuoj muzikantai užgroja. Tad jiems dėkojo ne tik žiūrovai plojimais, bet ir organizatoriai. „Ramiai miegojau, žinojau, jei jau pažadėjote, tikrai atvažiuosite“,- dar prieš renginį kapelos vadovui Romui Mazėčiui sakė etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ vadovė Marijona Pečiukonienė. Troboje dalyviai vaišinosi burnoje tirpstančiais saldžiais gardumynais, o ir stipriau pasistiprinti galėjo. Pagyrų mieli sveteliai negailėjo šeimininkėms Marytei Patackienei bei Onai Žukauskienei. Ne veltui, joms dėkojo ir organizatoriai. Juk tokių šeimininkių ne visur surasi. „Kad virtuvėje būtų lengviau suktis“,- sakė etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ režisierė Aldona Surdokienė, o jai pritarė ir sodybos etnologas, Šeštokų seniūnijos bendruomenės komiteto pirmininkas Vilius Tumosa, įteikdami dovanėles, praversiančias virtuvėje. O ir teatrų kolektyvai atvyko su dovanomis organizatoriams, nuoširdžiai dėkodami už pakvietimą į tokį neeilinį šaunų renginį. Visiems teatrų kolektyvams buvo įteiktos Lazdijų krašto muziejaus padėkos, Šeštokų seniūnijos bendruomenės komiteto dovanėlės. O „Ilgiausių metų“ buvo sugiedota Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ vadovei Marijonai Pečiukonienei, tądien šventusiai gimtadienį. Linkėta sveikatos, neblėstančios kūrybinės sėkmės ir dar daug metų nepailsti, vaidinti, dirbti savo brangiame teatro kolektyve. Pasveikinti kolektyvų atvyko ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Gintautas Mirijauskas - žinoma, su dovanomis kolektyvams nuo Lazdijų rajono savivaldybės. Šventė išties buvo jauki, džiuginanti.

Renginio organizatoriai - Lazdijų krašto muziejus, etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatras „Sodžius“ bei Šeštokų seniūnijos bendruomenės komitetas - iš peties padirbėjo. Dirbo ranka rankon. Organizatoriai ypač dėkingi rėmėjams: Lazdijų rajono savivaldybei, Petrui ir Birutei Jurkevičiams, Stasiui ir Onai Kairaičiams, Valerijai ir Vytautui Klimavičiams, Sauliui Petrauskui, Janinai ir Rimantui Grubiams, Algirdui ir Onai Skilandžiams.

Žinia, kad Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ nariai Marijona ir Albinas Pečiukoniai, Aldona Surdokienė, Rasa Piličiauskienė, Genė Žukauskienė, Julė Kazlauskienė, Jonas Rūškys, Tadas Mikelionis taip pat kuo galėjo, tuo prisidėjo prie šios mėgėjų teatro šventės. Renginį gražiai vedė Lazdijų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Ineta Straigytė. Renginio vedėja Ineta papasakojo apie kiekvieną kolektyvą, išskyrė reikšmingiausius darbus, pasiekimus.

Etnografinės Prano Dzūko sodybos etnologas Vilius Tomosa lyg tikras sodybos gaspadorius priėmė svečius ir kaip įmanydamas jiems pagelbėjo, svetingai sutiko, o išlydėdamas dėkojo už apsilankymą, dargi linelių, augančių čia pat sodyboje, pasirauti leido. Visi buvo pakviesti už vaišių stalo, kur netilo dainos. Svečiai iš Seinų traukė vieną po kitos senas lietuviškas dainas, o jiems pritarė visi, kas mokėjo. Tad skanios kopūstienės prisivalgę, kitų gardumynų prisiragavę, visi gerai nusiteikę, namolio neskubėjo, maloniai kalbėjosi, dainas traukė ir net ypatingus torto fejerverkus išvydo. Seiniškiai džiaugėsi malonia bendrija ir jau tarėsi su Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“ artistais dėl naujų susitikimų lapkritį.

Žiūrovai pamatė, kaip ir kuo gyvena mėgėjų teatrai, sužinojo, kad jų yra išties nemažai, o ir talentingų režisierių esama, ir, žinoma, artistų, sugebančių pradžiuginti ir save, ir žiūrovus. Dar smagiau, kad mėgėjų teatrai ir toliau žada vaidinti, burtis, džiuginti vis naujais spektakliais, pačiais ryškiausiais, meniškiausiais darbais, o ir šių metų XV – oje mėgėjų teatrų šventėje „Susipažinkime“ taip aukštai iškeltos kartelės nežada nuleisti.

Dineta Babarskienė, "Lazdijų reklama"