Dzūkiškos bandos – ne tik maistas, bet ir Lazdijų krašto tapatybė

Lazdijų kraštą pasiekė svarbi ir džiugi žinia – bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo tradicija Lazdijų krašte įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis sprendimas reiškia, kad viena iš savičiausių Dzūkijos kulinarinių tradicijų pripažinta nacionaliniu mastu ir įvardyta kaip svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis.

Paraišką šiai vertybei parengė Lazdijų krašto muziejus kartu su Etninės kultūros ir saviraiškos klubu „Bitinė“. Paraiškos rengėjos – Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė ir  nematerialaus kultūros paveldo specialistė Ingrida Neverdauskienė ir Etninės kultūros ir saviraiškos klubo vadovė Neringa Rasiulienė – džiaugiasi, kad jų pačių iš močiutės perimta bandų kepimo tradicija, gyva ir jų namuose, dabar pripažinta Lazdijų krašto kultūrinio ir kulinarinio paveldo reiškiniu.

Rengiant paraišką buvo tyrinėjama, kaip ši tradicija gyvuoja šeimose. Daugelyje jų bandos iki šiol kepamos sekmadienio pietų stalui, sukviečiant šeimą bendram pasibuvimui. Taip pat buvo domimasi, kokiomis progomis šiandien kepamos bandos ir kokios priemonės padeda tradicijai išlikti. Analizuotas bandų kepimas bendruomenių šventėse ir susibūrimuose, edukacijos kaimo turizmo sodybose, parodomosios bandų kepimo programos, sertifikuotų produktų kūrimas bei bulvinių bandų pasiūla kavinėse.

Surinkta informacija buvo išanalizuota, parengta paraiška ir pateikta Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijai. Vyko konsultacijos, tikslinimai, todėl visas procesas užtruko beveik metus. Tačiau šiandien galima džiaugtis rezultatu – tarp šiemet į sąvadą įrašytų nematerialaus kultūros paveldo reiškinių atsirado ir bulvinių bandų kepimo ant kopūsto lapo tradicija Lazdijų krašte.

Šiemet į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą taip pat įrašytos analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, nėgių žvejyba Šventosios upėje, Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose, Skriaudžių kanklių muzikavimo tradicija, Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicija.

Naujai įrašytos ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo gerosios praktikos: Kelmės etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai, Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros festivalis „GypsyFest“ bei žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.

Bulvinių bandų kepimo tradicijos įrašymas į sąvadą – tai paveldas, kurį perduodame ateičiai. Tai paskata toliau rinkti prisiminimus, dokumentuoti receptus, rengti edukacijas ir perduoti tradiciją jaunajai kartai.

„Lazdijų krašto žmonėms banda yra daugiau nei maistas. Tai prisiminimai apie senelių namus, krosnies šilumą ir bendrą šeimos stalą – gyva tradicija, kuri ir šiandien jungia bendruomenę“, – sako paraiškos rengėjos.

Lazdijų krašto muziejaus inf.