Atlaidai, į kuriuos tikintieji vežami karietomis

Kasmet Šlavantų  Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijoje liepos pradžioje, vasarvidžio žolynams sužydus,  švenčiami  Švč. Mergelės Marijos, krikščioniškų šeimų karalienės, atlaidai. Tai  ypatinga šventė. Čia už savo šeimų gerovę, santarvę ir ramybę melstis susirenka ne tik Šlavantų, bet ir aplinkinių parapijų gyventojai, į namus sugrįžta čia gimusieji ir augusieji, atvyksta maldininkai kone iš visos Lietuvos.
Šiemet vos talpino Dievo palaiminta Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnytėlė visus maldininkus, kiti gi meldėsi šventoriuje. Pušelių kalvelėmis, pievomis, vasarvidžio žolynais  apsupta Šlavantų bažnytėlė buvo sausakimša.  Mylimi šie atlaidai žmonių. Tai, ko gero, vieninteliai atlaidai Lietuvoje, į kuriuos maldininkai vežami su žirgų traukiamomis karietomis. „Brangūs parapijiečiai, gerbiami svečiai, kuo nuoširdžiausiai sveikinu Jus visus atvykusius į mūsų šių metų iškilmę“, - sakė Šlavantų parapijos kunigas Tadeus Vallian.
Sekmadienį Šlavantuose iškilmingai švęsti atlaidų atvyko ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas, Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Bartnykas, Šlavantų seniūnaitijos seniūnaitis Aivaras Pankevičius. Buvo įteikta Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio padėka už ilgametį darbą, skirtą parapijai ir žmonėms, visų gerbiamam  Šlavantų parapijos vargonininkui Juozui Mikalauskui, kuris 57 metus atidavė savo didžiajai meilei - vargonams.
Septynios karietos, kinkytos žirgais, skubėjo į Šlavantų atlaidus
Gerai žinomo žirgininko Algirdo Motiejūno paraginti Lazdijų žirgininkų klubo vyrai šoko kinkyti žirgų - ruoštis į Šlavantų atlaidus. Sugužėję pas Algirdą kieman, jie tuoj  ruošėsi bažnyčion, dargi išsipuošusių ponių, panelių, senolių ir vaikų prisisodinę - sakėsi, su vėjeliu bažnyčion nuvešią. Kaip jūs su aukštakulniais į karietą įlipo? „Kuo puikiausiai“, - sakė daili ponia. Senolė patarė man ne jaunų, o jos paklausti, kaip ji į karietą įlipusi. Na, kaip? „Dar įlipau. Atsimenu, kaip vaikystėje į atlaidus su arkliais važiuodavome, tik ne su karietomis, kaip šiandien, o su paprastais vežimais“, - sakė ji ir jau rūpinosi sugrįžimu į namus, kad žirgininkai atvežę - ačiū, bet ir parvežti turėsią. „Dėkoju, Algirdui Motiejūnui, kuris pasistengė, jog parapijiečiai ir svečiai į atlaidą galėtų karietomis atvykti. Šiais metais jų buvo dvigubai daugiau nei praeitais“, - džiaugėsi dėkodamas kunigas. Graži tradicija - žirgų kinkytomis karietomis į atlaidus važiuoti, kunigo palydėtiems ir palaimintiems namolio sugrįžti. O ir žirgų žvengimas pievoje - taip primena senoliams jų jaunystę, to meto atlaidus, kai pėsti bažnyčion eidavo ar su arkliais važiuodavo, o ir vaikams buvo smagu tądien žirgelius paglostyti, žirgininkams vėl susitikti.
Stiprios krikščioniškos šeimos kuria gražią Lietuvą
Krikščioniškąsias šeimos vertybes, kurios šeimoje turi būti perduodamos iš kartos į kartą, kurias nuo vaikystės savo namuose turime matyti, o vėliau – perimti ir perduoti savo vaikams, atsakomybę, įsipareigojimą ir nuoširdų tikėjimą savo pamoksle akcentavo Šv. Mišias aukojęs Alytaus dekanato dekanas, Alytaus Angelų Sargų parapijos klebonas kan. Arūnas Užupis. Klausykloje darbavosi Rudaminos parapijos klebonas kun. Alfredas Nėnius.
Melstasi iš širdies... Parapijiečiai skaitė iškilmingą, specialiai šventei sukurtą Visuotinę maldą, prie Viešpaties altoriaus aukojo atnašas, kaip padėką už visas Dievo malones ir nuolatinę globą. Visuotinėje maldoje atverta Dievui širdis, melstasi už šeimas, kad jos puoselėtų savo vaikuose gėrio, pasiaukojimo, pasitikėjimo sodus, stiprintų tarpusavio bendrystę, ir už vargstančius, mirusius šio krašto žmones pasimelsta, prašyta Dievo palaimos ūkininkams, kad palankų orą žemės vaisiams suteiktų, ir už įstaigų, organizacijų vadovus melstasi, kad teisingais ir išmintingais sprendimais džiugintų, rūpintųsi mūsų visų  gerbūviu.     
Atneštos atnašos - žvakės. Juk prie uždegtos žvakės meldžiamės, palydime į amžinybę, tad lai šviesa daro mūsų gyvenimą tauresnį. Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė atnašavo vazą, kurioje žydės šioje bažnyčioje pamerktos gėlės kaip simbolis dvasinio grožio, santarvės, artimo meilės, altruizmo. Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas simboliškai atnašavo vieną lichtorių - žibintą. Tokių lichtorių reikia keturių, jų bažnytėlėje buvo, bet jie jau, anot parapijiečių, beviltiškoje padėtyje ir nebenaudojami daugybę metų. Seniūnas rado meistrą, kuris profesionaliai juos restauravo ir atnaujino. Tai atnaša visos seniūnijos. Buvo atnešti nauji tautinių rūbų kostiumai. Už parapijiečių, o taip pat kilusių iš šios parapijos 2 % aukas pasiūta 8 skirtingų dydžių tautiniai rūbai, būdingi Dzūkijos regionui, kurie bus naudojami atlaidų procesijose. Ir saldumynai, kad šventės laimei nieko netrūktų. Tuo pasirūpino V. Čepanonis, UAB „Dzūkų Magyras“ savininkas. Atneštas vynas ir vanduo.  Švenčiausios Mergelės Marijos Rožinis tai pat atneštas, kad krikščioniškos šeimos būtų vienovėje, šlovintų Dievą, Motiną Mariją ir jos globojami kurtų gražią, gerumu ir meile žydinčią Lietuvą.  
O paskui jau procesija iškilmingai ėjo aplink medinę Šlavantų bažnytėlę. Pagarbiai, iš lėto, vėjui plaikstant vėliavas... Ir nežinia, kiek metų, kiek kartų Švenčiausios Mergelės Marijos statulėlė pagarbiai nešama per atlaidus aplink Šlavantų bažnytėlę... Giedant giesmes, meldžiantis...
Sakralinės muzikos koncertas po Šlavantų bažnytėlės skliautais
Ir lyg iš dangaus nusileidęs angelas užgiedojo, taip nuskambėjo pirmieji sakralinės muzikos garsai ir dieviški  balsai. Net žvakių liepsnelės pradėjo mirgėti, skambant  „Ave Maria“... Sakralinio giedojimo koncertinę programą po Šlavantų bažnyčios skliautais atliko garsios viešnios, skinančios laurus tarptautiniuose konkursuose: Julija Stupnianek-Kalėdienė - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, Lietuvos muzikos akademijos dainavimo katedros docentė, jos absolventė Julija Smolič ir pianistė Nijolė Baranauskaitė - Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja.  Dainininkės turi dievo dovaną – nuostabų krištolinio skaidrumo balso tembrą, puikiai įvaldžiusios dainavimo techniką, žavinčios profesionalumu, muzikalumu, vokaline kultūra, sugebančios įtaigiai derinti stilių ir emocijas, laisvai besijaučiančios ir mažoje kaimo bažnytėlėje. Julija Stupnianek-Kalėdienė tądien šventė gimtadienį, tad jai ilgiausių metų sudainuota. Ko gero, garsi dainininkė niekad  nebuvo pagalvojusi, jog jai ilgiausių metų linkės paprasti Šlavantų kaimo žmonės savo mažoje, medinėje, bet labai jaukioje bažnytėlėje. Šį koncertą dovanojo vilnietis Bronius Janukonis, kilęs iš šio krašto. Plojimai, gėlės iš galantiškų vyrų rankų, dovanos nepaprastoms viešnioms. Ir jų žavus nusilenkimas tiems, kurie jų tądien klausė, plojo, dėkojo...
Šiemet agapė - dailioje palapinėje
Jau gražia tradicija yra tapę po šv. Mišių, kai visa bažnyčia nuščiuvusi išklauso giesmės „Marija, Marija“, dar pasilikti, neskubėti namo. Po atlaidų apeigų, kunigui palaiminus valgius, dar pasivaišinta, pasibūta. „Tai graži mūsų tradicija, mėgstama ir parapijiečių, ir svečių“, - sakė kunigas Tadeus Vallian. Jis patikino, jog sumuštinių, saldumynų ir giros užteks visiems - tikrai. „Tad pasivaišinkime suneštiniais valgiais ir pasiklausykime liaudiškų dainų“, - kvietė visus kunigas Tadeus Vallian. Ir ko tik čia nebuvę ant gausaus vaišių stalo - skanu, gardu. Šventoriuje uždainavo Būdviečio laisvalaikio salės kaimo kapela „Svaja“ (vadovė Zina Barkauskienė). Senolių jaunystės dainos patiko ir jauniems, ir seniems.
„Ačiū Šv. Marijai ir kunigui J. Zdebskiui, kurie iš Dangaus yra su mumis, mus užtaria pas Dievą ir laimina“, - sakė kunigas Tadeus Vallian, džiaugdamasis gausiu būriu tikinčiųjų, besišypsančiais jų veidais, nuoširdžiais pokalbiais ir tuo mielu pasibuvimu Šlavantuose per atlaidus.  
Dineta Babarskienė

 

 

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.