„Ant šieno“ – gera muzika, žaidimai ir šėlionės

Kitoks vakaras jaunimui.

Kai dar nebuvo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, žolę pjovė dalgiais, o kvepiantį šieną krovė į kupetas, paskui arkliuko traukiamu vežimu vežė į kluoną. O kur dar tas nenusakomas jausmas, kritus į kvepiančio šieno kupetą spoksoti į ką tik patekėjusios saulės nušviestus debesis, besvarstant, kaip gi galėtų atrodyti pasaulis ateityje. Dabar jau viskas kitaip. Dažnas vaikas net kaime šieną mato tik pievose rulonuose, jau nebereikia nei grėbti jo, nei vartyti, nei į kupetas krauti. Tad renginys „Ant šieno“ Kapčiamiesčio laisvalaikio salėje atnešė daug  džiaugsmo, netrūko ir staigmenų.
Susėdęs ant žolynais kvepiančio šieno, netikėtai atsiradusio Kapčiamiesčio laisvalaikio salėje,  jaunimas klausėsi geros muzikos. „Sugalvojau surengti šiek tiek kitokį vakarą jaunimui. Norisi kažko įdomesnio, netradicinio“, – sakė Kapčiamiesčio laisvalaikio salės renginių organizatorė Lina Valentienė, šio netradicinio jaunimo vakaro, kvepiančio pirmu šienu, sumanytoja.  „Ant šieno“  buvo kviečiami visi, kurie neabejingi gerai muzikai ar tiesiog norėjo linksmai ir kitaip praleisti laiką lietingą sekmadienio vakarą. „Paprastai sėdime prie kompiuterių, o šįkart atėjome į laisvalaikio salę“, – sakė merginos. Renginio vedėja Lina Valentienė paklausta, iš kur gi tų šieno kitkų gavusi, prisipažino, kad nebuvo lengva, nes dabar šienas daugiausia rulonuose, o štai kitkų teko paieškoti net kaime, bet radusi. „Gaila, kad renginys vyksta salėje, o taip norėjosi po atviru dangumi, bet lietus šįkart neleido to padaryti“, – apgailestavo ji.
Vakaro staigmena tapo lazdijiečio Agniaus Akromo  dainos. „Norėjau padaryti jums staigmeną“, – sakė Lina Valentienė jauniesiems kapčiamiestiečiams. Vaikinas kaip visada dainavo su noru ir užsidegimu. Jis sakė, kad Kapčiamiestyje ne dažnai tenka pabuvoti, o kitą kartą atsivešiąs ir gitarą. Agnius prisipažino, kad atvykdamas į Kapčiamiestį nepasakęs savo mokytojai Aidai Abeciūnaitei (Lazdijų meno mokykla), tad ji apie Agniaus pasirodymą sužinosianti jau iš laikraščio puslapių. O jaunieji kapčiamiestiečiai, sužavėti jo dainomis, negailėjo Agniui plojimų.
Ir susipynė čia ir gera muzika, ir linksmi žaidimai. Renginio vedėja Lina Valentienė kvietė visus pažaisti, pašokti tokioje netradicinėje aplinkoje. Buvo renkama gražiausia gyvoji skulptūra, kurią jaunuoliai turėjo ne tik sugalvoti, bet ir įkūnyti. Tema „Meilė“. Nugalėtojų pora gavo šokoladinių kiaušinių. „Vištos ant šieno sudėjo“, – juokavo renginio vedėja Lina Valentienė. Tų skaniųjų kiaušinių tuoj visi įsigeidė, tad raginti dalyvauti rungtyse ir žaidimuose jau nereikėjo. Buvo renkama gražiausiai, geriausiai šokanti pora. O prizas atiteko už skaudžiausią kritimą bešokant. Pasirodo, būna ir taip. Tikras iššūkis vyrukams buvo kuo ilgiau išstovėti ant vienos kojos – tik ne ant grindų, bet ant šieno kitkų. Nugalėtojas paaiškėjo akimirksniu. O kiek Agniaus dainų galima išlaikyti savo draugę ant rankų? Tai irgi buvo išsiaiškinta. Pasirodo, kad ne taip jau paprasta. „Rankos ir kojos tirpsta“, – skundėsi dalyviai. Renginys „Ant šieno“, tad reikėjo parodyti, kaip gi atrodo ta šieno kupeta. „Išdygo“ pilna scena gyvų „šieno kupetų“: ir mažesnių, ir didesnių. Išrinkta panašiausia.
Šieno tuoj buvo pilna visur, tad jaunimas tuoj susirūpino, kas gi viską sutvarkys, bet renginio vedėja tik šypsojosi ir ragino linksmintis. Tad susirinkusieji neskubėjo į  namus, vis šoko. „Tikėjausi gausesnio būrio jaunimo sulaukti“, – sakė ji.
Pasirodo, kad tokie vakarai jaunimui reikalingi. Ir toks paprastas vakaras „Ant šieno“ gali atnešti daug džiaugsmo. Pasimėtyti šienu visai smagu. O kiek džiaugsmo ir juoko! Ir visai nesvarbu, kad plaukai pilni šieno. Kartais pašėlti taip gera!

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“

Autorius: 
Lazdijų žvaigždės inf.

Komentarai

Tai reikėjo kluone ar ant pievos daryt jau tokie gudrūs !