Tarsi moliūgėlis šunelio būdoje...

2017-2019 m. Lazdijų rajono savivaldybei priklausančiuose pasienio su Lenkija ir Baltarusija 24 kaimų sodybų darželiuose aptikome 338 dekoratyvių, vaistinių ir prieskoninių augalų rūšis: 208 rūšys buvo žoliniai daugiamečiai, 80 – dvimečiai ir vienmečiai žoliniai bei 50 rūšių medėjantys (medžiai, krūmai, puskrūmiai, krūmokšniai) augalai. Beveik 20 procentų (67 rūšys) buvo savaiminiai (vietiniai) Lietuvos augalai, o likusieji – ateiviai (introducentai) iš kitų kraštų. Tie svetimžemiai augalai, kurie pritapo augti Lietuvos klimato sąlygomis, buvo pamėgti sodybų šeimininkų ir auginami kaimo sodybų darželiuose nuo senų laikų ir dažnai nuo gėlių darželių atsiradimo XIV-XV amžiuose, laikomi tradiciniais (senoviniais) darželio augalais. Senoviniai darželio augalai sudarė 27,8 procento (94 rūšys). Bet gaila, kad kai kurie iš jų sulaukėjo, pradėjo agresyviai plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš jų augaviečių. Norisi juos palyginti su moliūgėliu, kuris, pagal pasaką, apsigyveno šunelio būdoje, augo, augo, kol geraširdžiui šuneliui neliko vietos... Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais. Su jais norime supažindinti skaitytojus.
Dzūkijos kaimų darželiuose aptikome 7 rūšių invazinius augalus: varpinę medlievą, gausialapį lubiną, muilinę guboją, bitinę sprigę, rykštenes (aukštąją ir kanadinę) ir dygliavaisį virkštenį.
Varpinė medleva kilusi iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Augalui tiko Lietuvos klimato sąlygos, jis nereiklus dirvožemiui, lengvai besidauginantis sėklomis ir atžalomis. Įvežtas į Lietuvą kaip dekoratyvus, tinkamas gyvatvorėms formuoti ir dar su valgomais vaisiais – tapo invaziniu (1 pav.). Ją aptikome tik 2019 Bugiedos kaime ir Kapčiamiestyje.
Ne mažiau pavojingas savaiminiams Lietuvos augalams yra gausialapis lubinas (2 pav.), kilęs iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje pradėtas auginti kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus plitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neduokime subrandinti sėklų, kad neplistų. Lietuvos pasienio sodybų darželiuose buvo auginamos šio lubino veislės dviejose sodybose.
Muilinė guboja (3 pav.) į Lietuvą įvežta kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes turi labai ilgą šaknį. Ją vis dar galima sutikti darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą. 2018 metais muilinę guboją aptikome Bielėnų, Akmenių, Kučiūnų kaimuose, o 2019 metais – Sventijansko, Varviškės, Žmirklių kaimuose.
Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė, tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigės. Pastarosios dvi – nepageidautinos ir naikintinos. Trijose (iš 24 inventorizuotų) sodybose aptikome ateivę iš Himalajų kalnų – bitinę sprigę (4 pav.) 2018 metais ja grožėjomės Strumbagalvės ir Kučiūnų kaimų inventorizuotų sodybų darželiuose, o 2019 – tik Sventijanske. Tai iki 3 metrų aukščio, žydintis stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarstantis sėklas, sprogstant dėžutei, vienmetis augalas. Kad sprigės neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų – kelis kartus nušienauti.
Rykštenės (5 pav.) ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji – laikomos invazinėmis. Aptikome jų ir pasienio 2018-2019 metais lankytuose 5 pasienio sodybų Padumblių, Strumbagalvės, Kučiūnų, Bugiedos ir  Kapčiamiesčio darželiuose. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose paplito XIX a. Kadangi rykštenių rūšys išoriškai labai panašios, nepavyko rasti duomenų, kada įveistos Lietuvoje kaip dekoratyvūs augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir po kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.
Dar vienas aptiktas invazinis augalas – dygliavaisis virkštenis (6 pav.) Tai vienmetis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Virkštenis Lietuvoje sulaukėjęs aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažni, upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose. Visur sudaro tankius sąžalynus ir brūzgynus. Draudžiama jį, kaip ir kitas invazines rūšis, auginti, dauginti ir platinti.
Stasė Dapkūnienė, Vilniaus universiteto botanikos sodas
Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas
Irma Maciulevičienė, Veisiejų regioninio parko direkcija