Senelių globos namai: ką pats padarei, kad kada nors čia gyventum jaukų gyvenimą?

Temą šiam rašiniui padiktavo rajono globos įstaigose dirbantys žmonės. Užimantys ne ypač atsakingas pareigas, dirbantys virtuvėje, ruošiantys senoliams maistą. Ir kiekvieną dieną matantys tuos, kurie, pilni tylaus ilgesio, sėdi kieme ant suoliukų, žiūri į tolį. Dauguma jų žino – savo namų kiemo, savo kambario jau niekuomet daugiau nebepamatys. Nesvarbu, kad jie yra viskuo aprūpinti, prižiūrimi, daugybė dalykų, dėl kurių jie būtų laimingesni savo namuose, jau niekuomet nebesugrįš. Laimei, yra žmonių, kurie nors trumpam padeda atitolinti liūdnas mintis, suteikia optimizmo, padeda pasijusti pilnavertiems, gyvenantiems šių dienų gyvenimą. Ir tai yra savanoriai. Organizuotai arba po vieną apsilankantys Socialinių paslaugų centre – ten, kurs dienas leidžia ne tik garbaus amžiaus, bet ir papildomos globos reikalingi vaikai.

Apie visa tai kalbėjomės su Lazdijų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro direktore Jolita Žilionyte. 

– Lazdijų socialinių paslaugų centro paskyroje feisbuke stebime laisvalaikio veiklas, skirtas Vaikų dienos centrą lankantiems mokiniams, taip pat jūsų įstaigoje gyvenantiems senoliams. Žinome, kad turite tam kvalifikuotų darbuotojų. Tačiau ir papildomos padedančios rankos praverčia. Dabar labai populiari yra savanorystė. 

– Mūsų komandoje dirba kvalifikuoti, rūpestingi specialistai, tačiau savanorystė yra puiki ir prasminga pagalba, kuri gali labai praturtinti kasdienybę tiek mūsų paslaugų gavėjams, tiek patiems savanoriams. Savanoriška pagalba – nuo bendravimo su vaikais ar senjorais iki pagalbos organizuojant užimtumo veiklas – yra labai vertinama. Esame atviri bendradarbiavimui ir visada pasiruošę suteikti daugiau informacijos apie savanorystės galimybes mūsų įstaigoje. Papildomos rankos visuomet praverčia, todėl mielai priimame ne tik savanorius, bet ir studentus ar mokinius, kuriems reikalinga praktika. Savanorius taip pat priimame tuomet, kuomet žmogus svarsto galimybę įgyti socialinio darbuotojo, individualios priežiūros darbuotojo ar slaugytojo padėjėjo išsilavinimą, tačiau yra ne visai apsisprendęs, o savanoriavimas padeda apsispręsti ir priimti tinkamą sprendimą dėl studijų pasirinkimo.

– Ar turite savanorių? Ar jie yra nuolatiniai, ar aplanko tik retkarčiais? Kuriuose darbuose jie jums padeda?

– Turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyriumi dėl savanoriškos veiklos organizavimo ir pagalbos teikimo. 5 draugijos savanoriai per 2024 metus lankėsi 2 kartus. Neatlygintinai savanoriavo 4 savanoriai, kurie buvo pasirašę Savanoriškų darbų atlikimo sutartį su mūsų įstaiga. Prieš dvejus metus vienas asmuo atliko alternatyviąją karo prievolės tarnybą. Praktiką atliko 2 mokiniai ir 7 studentai. Jiems buvo sudarytos galimybės susipažinti su socialinės pagalbos organizavimo principais, analizuoti įvairių socialinių paslaugų teikimo aspektus, tiesiogiai stebėti darbą su paslaugų gavėjais. 

– Kas ir kaip koordinuoja savanorių darbą – pasako, kur ir ką reikia padaryti? Ar jie patys gali rinktis veiklas, kuriose nori dirbti? Kur ir kada labiausiai jūsų įstaigai praverstų savanorių darbas?

– Savanorių veiklą Lazdijų socialinių paslaugų centre koordinuoja atsakingas darbuotojas. Prieš pradedant savanorystę, su kiekvienu savanoriu aptariame jo galimybes, pomėgius, turimą patirtį bei norus – taip galime pasiūlyti tinkamiausias veiklas. Savanoriai turi galimybę rinktis, kuriose veiklose nori dalyvauti – vieni mieliau bendrauja su senjorais, kiti renkasi kūrybines veiklas su vaikais ar pagalbą organizuojant renginius. Didžiausias savanorių poreikis dažniausiai kyla per renginius, šventes bei vasaros metu, kai vyksta daugiau užimtumo veiklų vaikams, išvykų. 

– Ar gali žmogus ateiti tiesiog iš gatvės ir sakyti – šiandien noriu pas jus padirbėti, pabūti su seneliais ar vaikais. Ar reikia kokių nors specialių dokumentų savanorystei įforminti – sutarties, sveikatos pažymėjimo, kažkieno rekomendacijos ir kitų?

– Ne, žmogus negali tiesiog ateiti iš gatvės ir tą pačią dieną pradėti savanoriauti, ypač kai dirbama su jautriomis visuomenės grupėmis, tokiomis kaip senjorai ar vaikai. Nors labai vertiname žmonių iniciatyvą ir norą padėti, tačiau tam, kad savanorystė būtų saugi ir prasminga tiek savanoriui, tiek tiems, kuriems teikiama pagalba, būtina laikytis tam tikros tvarkos. Norint tapti savanoriu, pirmiausia reikia išreikšti norą savanoriauti ir užpildyti anketą. Po to paprastai vyksta pokalbis su atsakingu darbuotoju, kurio metu aptariami būsimo savanorio lūkesčiai, patirtis, motyvacija ir galimybės prisidėti. Taip pat reikia pasirašyti savanorystės sutartį, pateikti sveikatos pažymą bei pažymą apie (ne)teistumą, ypač jei darbas apima tiesioginį bendravimą su vaikais. 

– Ar savanoriai gali rinktis, kada ateiti, ar šis darbas, jei jau pradėjo, privalomas dirbti nuolat ir nuosekliai? Ar savanorių veiklą Jūsų įstaiga kaip nors fiksuoja?

– Savanorystė remiasi savanorio laisva valia, tačiau kartu tai yra atsakinga veikla, reikalaujanti tam tikro įsipareigojimo. Mūsų įstaigoje savanoriai paprastai gali pasirinkti jiems tinkamiausią laiką, atsižvelgdami į savo galimybes, tačiau veikla nėra visiškai atsitiktinė ar nesuderinta. Prieš pradedant savanoriauti, susitariame dėl konkretaus grafiko, dažnumo ir užduočių pobūdžio – taip užtikriname veiklos nuoseklumą ir kokybę tiek savanoriui, tiek žmonėms, su kuriais jis dirba. Svarbus pastovumas ir pasitikėjimo santykis, todėl skatiname savanorius įsipareigoti bent minimaliam laikotarpiui bei reguliariam grafikui. Nors savanorystė nėra mokamas darbas, ji yra organizuota ir atsakinga veikla, kuriai svarbus abipusis susitarimas ir įsipareigojimas.

– Gal turite gražių savanorystės pavyzdžių? Papasakokite.

– Ypač džiaugiamės bendruomeniškumu ir nuoširdžia pagalba, kurią nuolat patiriame iš Lazdijų rajone veikiančių meno kolektyvų. Socialinės globos namų gyventojus dažnai pradžiugina neatlygintinai koncertuojantys ansambliai, kurie savo muzika ir bendravimu sukuria šiltą, gyvą ir džiaugsmingą atmosferą. Tarp jų – Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis ,,Atjauta“, Juozo Adomaičio ir Redos Kašalynienės duetas ,,Abu“, Varnėnų kaimo bendruomenės kapela ,,Špokas“, Šeštokų kultūros namų liaudiškos muzikos kapela ,,Griežlė“. Visuomet prieš kalėdinį laikotarpį šventines programėles gyventojams dovanoja Lazdijų darželių-mokyklų auklėtiniai ir mokiniai. 
Džiaugiamės, kad mūsų globos namai yra atvira vieta ne tik socialinei pagalbai, bet ir kultūriniam gyvenimui, kuriame savanoriškai dalyv
auja vietos žmonės, skirdami savo laiką ir talentą be jokio atlygio.

2024 metais alternatyviąją karo prievolės tarnybą mūsų įstaigoje atliko šiltas ir atviras jaunuolis Einoras, kurio gyvenimo kelias pasisuko kiek kitaip nei daugelio jo bendraamžių. Jis pasirinko ne ginklą, o darbą bendruomenės labui. 9 mėnesių tarnybos metu jis ypatingą dėmesį skyrė senjorams – ne tik padėdavo atlikti buities darbus, bet ir nuoširdžiai su jais bendravo, žaidė stalo žaidimus, užsirašinėjo įvairius gyventojų posakius ar juokelius. Šiandien jis gyvena ne Lietuvoje, tačiau ryšio su gimtaisiais Lazdijais nepamiršo. Šią vasarą, grįžęs vos kelioms savaitėms, jis aplankė globos namų gyventojus, pasidžiaugė jų istorijomis, domėjosi, kaip sekasi darbuotojams. Šio jaunuolio pavyzdys – tai liudijimas, kad tarnystė visuomenei gali būti šilta, žmogiška ir prasminga, o tikri ryšiai nenutrūksta net ir gyvenant toli nuo namų.

2024 metais, vieną vasaros dieną, Aušra Vrubliauskienė, profesionali fotografė ir WRU-photography studijos įkūrėja, atvyko į globos namus turėdama noro pradžiuginti gyventojus. Savanoriškai, be jokio atlygio, ji surengė fotosesiją – jautrią, šiltą, kupiną dėmesio ir pagarbos kiekvienam žmogui. Po fotosesijos Aušra pasirūpino, kad kiekvienas gyventojas gautų dovaną – įrėmintą savo portretą.  Aušros iniciatyva sujaudino ne tik globos namų gyventojus, bet ir personalą – tai buvo jautrus priminimas, kiek daug gali viena širdinga iniciatyva. 

Pasinaudodama proga noriu padėkoti visiems savanoriams, meno kolektyvams, ugdymo įstaigų darbuotojams, jų mokiniams ir darželių auklėtiniams už tai, kad atveriate savo laiką, talentus, idėjas ir jautrumą tiems, kuriems tai itin svarbu. Jūsų savanorystė – labai galingas gėrio darbas, kuris keičia gyvenimus. Ačiū jums.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė" (2025-10-10)