(Ne)saldi medaus problema: importinio pilna prekybos tinklų lentynose, o lietuvišką naudoja net naminukei gaminti

Rajono bitininkai pernai džiaugėsi sėkmingu medunešiu. Surinktas medaus kiekis leido ne tik sočiai medų valgyti patiems, bet ir dovanoti jį draugams, tautiečių prašymu net siųsti jį į užsienį. Lietuvos medus Europoje yra jau plačiai žinomas dėl savo kokybės, dėl vertingų savybių. O Lazdijų krašto medus, surenkamas švariose, nuo chemikalų apsaugotose vietovėse – ypač vertinamas.

Apie rajono bitininkų darbą, pasiekimus ir rekomendacijas, kaip naudoti medų bei jo produktus, „Lazdijų žvaigždė“ praėjusiais metais ne kartą rašė. Informacijos apstu buvo ir socialiniuose tinkluose, kitose žiniasklaidos priemonėse.

Medaus vartotojai ne kartą turėjo progos įsitikinti, kad iš vietos bitininkų įsigytas medus ir tas, kurį perka prekybos tinkluose, jau vien savo skoniu gerokai skiriasi. Apie kokybę net nekalbame. Tačiau... ir jūs, ko gero, ne kartą matėte, kad pirkėjai prekybos tinkluose medų vis tik perka. Taip patogiau – nereikia papildomai važiuoti pas bitininką, gali nusipirkti kartu su kasdieniais produktais. Dėl to bitininkams sunku konkuruoti su prekybos tinklais, kurie medų iš tiekėjų, deja, renkasi ne pagal jo kokybę, o pagal kainą. Lietuvos rinkoje apstu medaus, atvežto iš tolimiausių šalių.

Lietuvos bitininkų sąjunga oficialiai kreipėsi į žiniasklaidą

Lietuvos bitininkų sąjunga šį mėnesį žiniasklaidai išplatino pranešimą, kuriame informavo, kad iš pagrindinių prekybos centrų didžiuosiuose šalies miestuose surinko medaus mėginius ir išsiuntė juos ištirti į vieną Estijos laboratorijų. Gauti tyrimų rezultatai šokiruoja – iš 10 skirtingų medaus mėginių 7 yra neautentiški, neatitinkantys natūraliam medui keliamų reikalavimų. Iš esmės tai suklastotas medus, nors parduodamas kaip tikras produktas. Taip apgaudinėjami vartotojai ir diskriminuojami Lietuvos bitininkai, sąžiningai gaminantys autentišką, kokybišką medų.

„Susidaro paradoksali situacija. Į Lietuvą ir kitas ES valstybes iš trečiųjų šalių plūsta dideli kiekiai neautentiško pigaus medaus. Tad, nors mūsų bitininkai pagamina daug kokybiško medaus, jie negali jo nei pelningai parduoti, nei išlikti nelygioje ir nesąžiningoje konkurencinėje kovoje. Be to, pažeidžiamos vartotojų teisės ir teisėti lūkesčiai prekybos centruose įsigyti kokybišką produktą. Ši lietuviško medaus krizė jau tęsiasi mažiausiai trejus su puse metų, o atskirose ES valstybėse neautentiško medaus problema fiksuojama net gerokai anksčiau. Kadangi veikiame bendroje ES rinkoje, esame pažeidžiami ir niekaip neapsaugoti nuo nekokybiško medaus importo ir kartu apriboti labai žemos didmeninės eksporto kainos. Pastaruosius metus ji yra mažesnė nei savikaina ir siekia 1,6–1,8 euro už kilogramą“, – sakoma pranešime.  

Lietuvos bitininkų sąjunga jau kreipėsi į atsakingas šalies institucijas su prašymu sugriežtinti medaus importo kontrolę, atlikti prekybos centruose parduodamo medaus autentiškumo tyrimus ir pašalinti iš rinkos suklastotus produktus. Lietuvos bitininkų sąjungos iniciatyva buvo patikrinta prekybos centre „Lidl“ parduodamo „Mazurskie miody“ medaus kokybė. Aptikus netipinių medui cukrų, produktas pašalintas iš rinkos.

Lietuvos bitininkai kreipiasi į žiniasklaidą su prašymu kuo plačiau viešinti šią problemą, atvirai įvardijant, kokią ekonominę ir moralinę žalą patiria vartotojai, valgydami padirbtą medų kaip tikrą.

Tuo tarpu bitininkai, prisidedantys prie augalų apdulkinimo, derliaus didinimo, bet patiriantys didžiulių finansinių nuostolių, dėl nesąžiningos konkurencijos negauna pajamų. „Ši situacija veda prie daugumos šalies bitininkystės ūkių bankroto. Jeigu nebus imtasi adekvačių priemonių ir ši situacija tęsis, ilgai laukti nereikės – bitininkystė, kaip žemės ūkio šaka, bus sužlugdyta, o bitininkai turės ieškotis kito amato“, – teigia Lietuvos bitininkų sąjunga.

Lazdijų bitininkai kviečia vartotojus: pirkite savo krašto produktą

„Lazdijų žvaigždės“ šią savaitę kalbintas Lazdijų bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Petrauskas sako, kad rajono bitininkai šią problemą žino jau keleri metai. Tačiau kaip spręsti ją, būdų ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Pagrindinė priežastis yra konkurencija. Pasak J. Petrausko, Lietuvos bitininkai negali prekybos tinklams pasiūlyti medaus tokia kaina, kokia jie gauna iš savo tiekėjų. Viešojoje erdvėje galima rasti informacijos, kad medus atvežamas iš Azijos šalių, tačiau tai – daugiau gandai. Prekybininkai pirkėjų neinformuoja, iš kur jie medų atveža. Todėl Lietuvos bitininkai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ši užsiimtų medaus iš Lietuvos bitynų ir to, kuris šiuo metu pardavinėjamas šalies prekybos tinkluose, tyrimu. Mėginiai buvo paimti ir iš Lazdijų krašto bitininkų bitynuose surinkto medaus. „Mes nebijome sulaukti tyrimo rezultatų, žinome, kad mūsų bitininkai yra tikri savo amato žinovai, medaus jie nefalsifikuoja, jų medus tikrai yra kokybiškas“, – teigia J. Petrauskas. Veterinarijos tarnyba, pasak J. Petrausko, medų žada tirti specializuotose, akredituotose Europos laboratorijose.

Pagrindinis rodiklis, kuris turėtų lemti netolygią konkurencinę kovą su prekybos tinklais, pasak J. Petrausko, yra pirkėjai. Jie turėtų daugiau domėtis tuo, ką perka, atidžiau skaityti ant medaus stiklainių prekybos tinkluose esančias etiketes. O ten dažniausiai – labai nedaug informacijos. Jau atsirado net toks terminas kaip medaus mišinys. Nebūtinai tokie mišiniai yra nekokybiški. Tiesiog tai rodo jo paruošimo prekybai eigą. Europoje jau yra tokių įmonių, kurios pigiau superka medų dideliais kiekiais, jį maišo, išpilsto ir parduoda. Jei reikia – ir specialiai apdirba, kad medus nesikristalizuotų. Pirkėjams kartais toks skystas medus labai imponuoja, atrodo kaip šviežias. Ir pats J. Petrauskas iš savo pirkėjų sako ne kartą yra girdėjęs, kad jie pirko medų prekybos tinkluose, mat pirktą iš bitininkų tuo metu buvo pabaigę. Tačiau parduotuvinis jiems pasirodęs kažkoks keistas, ne tokio skonio. „Būtent pirkėjai ir turi atsirinkti. Nes jei žmonėms pagrindinis rodiklis perkant medų yra žemesnė kaina, tai bitininkai konkurencinėje kovoje visuomet pralaimės“, – sako J. Petrauskas.

Lietuvos bitininkų draugija, pradėjusi prekybos tinkluose esančio medaus tyrimus, tai atliko savo lėšomis. O tai nepigiai kainuoja.  

Dar viena grėsmė bitininkams žadama iš valdžios institucijų. Iki šiol pagal galiojančius teisės aktus ūkininkai, purkšdami pasėlius, privalėjo informuoti bitininkus apie planuojamus darbus. Be to, jie purškimą privalėdavo atlikti vėlai vakare, kai bitės jau neskraido. Bitininkai purškimo metu galėdavo uždaryti avilius, kad į chemikalais užterštus laukus bitės neišskristų. Tačiau pastaruoju metu ūkininkai pradėjo reikalauti, kad purkšti pasėlius jiems būtų leista ir dienomis. Panašu, sako J. Petrauskas, kad šis jų noras bus išgirstas. Dėl to gali žūti bitės, suprastėti medaus kokybė.

O kol kas vienintelis kelias įsigyti kokybiško medaus – kreiptis į savo kaimo, krašto bitininkus. Dar nuo pernai vasaros likusio medaus jie turi, o jo kokybė ti
krai gerokai aukštesnė nei to, kuris stovi parduotuvių lentynose.

Lazdijų krašto medus turi specialų ES ženklą

Lietuvos žemės ūkio ministerijos svetainėje yra paskelbtas sąrašas bitininkų, kurių produkcija, ne tik medus, yra sertifikuota, pagaminta pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą. Joje – 107 pavardės. Net keletas medaus gamintojų yra nurodyti kaip Vilniaus, Kauno miestų gyventojai, todėl kurioje vietoje yra jų bitynai, sužinoti būtų sunku. Tačiau šiame sąraše – nė vieno bitininko iš Lazdijų rajono, kuriame gaunamas medus dar nuo 2012 metų Europos Komisijos buvo įtrauktas į Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą kaip Seinų / Lazdijų krašto medus. Tai suteikė galimybę šiame krašte gaminamą medų ženklinti specialiu ES ženklu su nuoroda „Saugoma kilmės vietos nuoroda“.

Ieško būdų, kaip panaudoti savo medų

„Lazdijų žvaigždė“ teiravosi, kaip savo medų platina rajono bitininkai, ar galėtų patys pasiūlyti medų prekybos tinklams. Vienas jų, savo pavardės nenorėjęs skelbti viešai, sakė, kad tokia misija beveik neįmanoma. Mat jis turėtų individualiai kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl tyrimo, be to, tai daryti kiekvieną kartą po pavasario, vasaros medunešio, užsakinėti etiketes, medų fasuoti. Medaus savikaina būtų tokia, kad jo kaina prekybos centre būtų ne dvigubai – kelis kartus didesnė nei parduodamo importuojamo medaus. Kol kas, pasak bitininko, rajone bitininkaujantys žmonės jį vartoja pasitelkdami savo vaizduotę: kepa įvairius kepinius, naudoja tradicinio lietuviško midaus ir net naminukės gamybai. Sako, skonis vertas dėmesio.

Danguolė Barauskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-04-18)