Marijampolietė 15 metų sukasi gėlių versle Lazdijuose

Jovita Spitrienė – jauna žavi moteris, tačiau gėlių versle senbuvė: jos salonas – Jovitos gėlių studija – Lazdijuose gyvuoja jau 15 metų. „Rugpjūčio 31 dieną bus 15 metų“, – patikslina. Tad Jovitos gėlių studijos laukia gražus jubiliejus.

Moteris neslepia, kad per tiek darbo metų teko išgyventi visokių laikų, tačiau be galo, be krašto mylint savo darbą viskas įmanoma – kliūtys, iššūkiai tik užgrūdina.

Lazdijai pasirinkti neatsitiktinai

Sakoma, gyvenime atsitiktinumų nebūna. Taip ir šįkart.

Gyvena Jovita Marijampolėje, augina du vaikučius. Tiesa, jos vyras kilęs iš Lazdijų. „Todėl ir nusprendėme, kad gėlių studiją atidarysime būtent Lazdijuose“, – paaiškina. Ir taip 15 metų jos kelias iš Suvalkijos veda į Dzūkiją – į Lazdijus. „Buvo didelis noras dirbti su gėlėmis“, – teigia Jovita.

Paklausta, ar nepabodo 15 metų kasdien važiuoti į Lazdijus, užtikrina, kad tikrai ne: „Kai darbas mylimas, joks atstumas – ne kliūtis, gali važiuoti ir po kelis šimtus kilometrų.“

Jau mokyklos suole žinojo: jos kelias – floristika

Pasakoja, kad visada žinojo, jog dirbs floristikos srityje: tas Jovitai buvo aišku dar besimokant vidurinėje mokykloje. Tad ji niekad nesiblaškė: tvirtai žinojo, ko nori ir ką veiks. Ir nesuklydo: per 15 darbo metų gėlių versle net sunkiausiais laikais nė akimirkos nesigailėjo, kad dirba būtent šioje srityje. „Dar besimokydama vidurinėje mokykloje žinojau, ką norėsiu veikti gyvenime. Mintys tik apie tai ir sukosi. Floristika man visada patiko, tad nusprendžiau eiti šiuo keliu“, – paaiškina.

Gal todėl, kad ji – būtent ten, kur jos širdis, viskas dėliojasi taip, kaip nori. Laiko užtenka viskam: ir mylimam darbui, ir šeimai, ir laisvalaikiui. „Kai iš tikrųjų nori, tai viską spėji“, – teigia jauna žavi moteris.

Konkurencija buvo tada, yra ir dabar

Šioje srityje didelė konkurencija.

Jovita sako, kaip prieš 15 metų konkurencija buvo, taip ir dabar nedingo. „Kai kūrėmės, ir tada buvo gėlėmis prekiaujančiųjų, bent pora tai tikrai, ir dabar yra“, – sako. Bet dabar dar daugiau atsirado? „Yra. Jeigu žmogui patinka gėlės, tai ir kuria parduotuves, dirba šioje srityje“, – taip mano gėlininkystės verslo profesionalė.

Prabėgo kupini išbandymų, atradimų ir praradimų 15 metų. Kadangi dirba sau, niekad negailėjo nei jėgų, nei laiko, sunkumai užgrūdino, tad šiandien Jovita į viską žvelgia ramiai, su pasitikėjimu. Tai jai – malonus darbas, nes kasdien kažką sukuria, kažką nudžiugina.

„Kai mes atsidarėme parduotuvę, buvo 2009 metai. Tada buvo gili ekonominė krizė. O mes bandėme įsikurti, įsitvirtinti, tai buvo labai sudėtingas laikas“, – prisimena verslo kūrimo pradžią J. Spitrienė.

Išbandymų būta ir daugiau. „COVID-19, dveji metai karantino buvo taip pat labai sudėtingi. Negalėjome dirbti, negalėjome prekiauti, turėjome užrakinti parduotuvę. O juk dirbo ir samdomų darbuotojų. Šis laikas tikrai buvo nelengvas“, – patikina pašnekovė.

Tačiau sunkumai privertė į viską pažiūrėti kūrybiškai, atrasti naujų dalykų. „Tuomet kontaktiniu būdu nebuvo galima prekiauti, tad sugalvojome gėlių savitarną nuo 19 valandos vakaro iki 8 valandos ryto. Žmogus, atvykęs prie parduotuvės, paskambina nurodytu telefono numeriu, mes atidarome, nuotoliniu būdu įleidžiame žmogų į parduotuvę, jis išsirenka gėles, atsiskaito banko kortele ir išeina“, – pasakoja Jovita.

Tokį apsipirkimo būdą itin pamėgo lazdijiečiai. Kai tik prireikia gėlių vėliau nei įprasta, po darbo valandų, skuba į Jovitos gėlių studiją. Tiesa, ne vienas prisipažino, kad apsipirkti pačiam svetimoje parduotuvėje be pardavėjos šiek tiek keistoka, neslepia, kad to anksčiau niekad nėra darę, kai kam tai net savotiška atrakcija, nauji potyriai, o kartu ir išspręsta problema: gėlių gali gauti bet kuriuo paros metu.

Gėlių savitarna veikia ir šiandien, ji itin pasiteisina. „Kam prireikia gėlių jau po darbo valandų, paskambina. Klientų tikrai yra. Žmonės džiaugiasi ir gėlių įsigiję, ir tokiu neįprastu jiems būdu apsipirkę“, – patikina.

Šiandien situacija – irgi ne iš džiuginančiųjų. „Dabar vėlgi savotiška krizė, ypač tiems, kurie turi paskolų bankuose, ne patys geriausi laikai, rodiklis „Euribor“ išaugęs – visa tai juntama ne tik mūsų versle, bet ir kituose versluose taip pat. Mus pasiekiančios žinios apie karą taip pat turi įtakos: žmonės reaguoja. Tą pastebime ne tik mes, tą sako ir mano kolegos kiti verslininkai, kurie turi dovanų, suvenyrų parduotuves. Prekyba sumažėjusi. O žmonėms juk svarbiausia – susimokėti mokesčius, paskolų įmokas“, – pastebi.

Anot jos, gėlės – tikrai ne pirmo būtinumo prekė. „Gėlė – tai prabangos prekė“, – teigia gėlių studijos savininkė.

Klientų pageidavimai per 15 metų kito

Ar labai pasikeitė gėlių mados? Ko klientai norėjo prieš 15 metų, ko pageidauja dabar?

„Anksčiau, sakyčiau, žmonės labiau orientuodavosi į skintas gėles, dabar – į kompozicijas, į puokštes, kitaip tariant, į sukurtus gaminius. Anksčiau būdavo paprasčiau: prašo 5 rožių ar gvazdikų, ar tiesiog skintų gėlių, dabar jau nori, kad būtų įdomiau, nori sukurtų kompozicijų“, – dėsto ji.

Tad dabar studijoje gimsta pačios įmantriausios puokštės ir kompozicijos: su gėlėmis, uogomis, vaisiais ar loterijos bilietais. Jovitos gėlių studija žengia koja kojon su šiuolaikinėmis tendencijomis: išpildo visus klientų pageidavimus ir norus.

Atėjus į studiją iškart nuotaika pakyla, juk aplink tiek gražių gėlių, žmones užvaldo patys šilčiausi jausmai, piktų nebūna, juolab kad gėles perka, tad, matyt, ruošiasi eiti į kokią šventę. Tuo tarpu gėlių studijos savininkės dienos panašios: kiekvieną dieną atvažiavusi į darbą tvarko, prižiūri gėles, kuria kompozicijas, puokštes. „Toks darbas“, – tarsteli ji.

Ir ateina į Jovitos gėlių studiją nuo mokinukų iki garbaus amžiaus senjorų: „Amžius labai įvairus. Kam prisireikia gėlių, tas ir užsuka.“

Klientų elgesio niekad nenuspėsi

Gėlių verslas – be proto slidus: juk gėlės – tai ne koks daiktas, kuris gali ilgai stovėti lentynoje.

Ar lazdijiečiai linkę pirkti daug gėlių? „Visaip būna. Tai kiekvieno žmogaus individualus poreikis. Kam ko reikia: kam žiedelio, kam penkių“, – sako. Rožė – mėgstamiausia gėlė, o dabar pavasarį ir rožės, ir tulpės, ir narcizai perkami. „Jau prasideda prekyba ir lauko gėlėmis. Našlaites žmonės perka ir prie namų pasisodinti, ir į kapines. Pakabinamos gėlės paprastai yra perkamos“, – dėsto pašnekovė pridurdama, kad pasiūla gėlių studijoje tikrai didelė.

Jovitos gėlių studija labai patogioje vietoje. Kaip išsirinko? „Taip tiesiog išėjo: specialiai nebuvo rinktasi. Kita vertus, Lazdijai – mažas miestelis. Čia visur patogios vietos. Viskas ranka pasiekiama. Net važiuoti niekur nereikia, gali per visą miestelį pereiti pėsčiomis“, – kalba.

Prašau gėlių studijos šeimininkės pakuždėti, ar brangs dar gėlės, o ji sako, kad tai ne nuo gėlių parduotuvių šeimininkų priklauso. Tiesa yra tokia: nuo to, kokios kainos vyrauja aukcionuose, smarkiai priklauso ir galutinės gėlių kainos parduotuvėse. „Gėlių brangimas ar pigimas priklauso nuo gėlių augintojų, kokiomis kainomis jie parduoda Olandijos aukcionams. Jeigu gėlių pakankamas kiekis būna užaugintas, aukcionams parduoda pigiau, automatiškai ir mes gauname pigiau, jeigu atvirkščiai – aukcionams parduodama brangiau, tai ir mes gauname brangiau“, – paaiškina verslininkė.

Sako, kad neišvengiamai prieš šventes, tokias kaip Kovo 8-oji, kuri daug kur pasaulyje švenčiama, taip pat prieš Motinos dieną gėlių poreikis ženkliai didesnis, o jei dar ne visada užauginamas pakankamas kiekis, gėlės pabrangsta, jų kaina kyla.

Kaip žinoti, kiek jų užsisakyti, kiek jų išpirks, ar nuspėjami lazdijiečiai? „Neįmanoma suskaičiuoti. Prognozuoti nepavyksta“, – patikina šiame versle besisukanti moteris. Kartais gali labai daug pirkti, o kartais – ne tiek, kiek norėtųsi.

Paklausta, ar kartais nesumąstys iš Lazdijų iškeliauti, J. Spitrienė patikina, kad tikrai to daryti nežada.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-03-29)