Mamos gimtadienis neįprastoje aplinkoje padiktavo idėją savam verslui

Jau 5 metai Kapčiamiestyje nuomojami paviljonai. Ką žinome apie tai?        

Mamos gimtadienį norėjo švęsti neįprastoje aplinkoje

Karolina Sorakaitė iš Kapčiamiesčio pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo to, kai beveik prieš 10 metų norėjo atšvęsti mamos gimtadienį, o šventę surengti neįprastoje aplinkoje. „Norėjosi švęsti gamtoje, neįpareigojančioje aplinkoje, tačiau svarbu buvo apsisaugoti ir nuo lietaus, ir nuo karščio, kad būtų pavėsis, o svečių sukvietėme irgi nemažai, tad paprastoje pavėsinėje, kurias dažnas turime savo kiemuose, sutalpinti, supratome, nepavyks. Tada ėmėme ieškoti ir internete radome tokį dalyką – paviljoną“, – prisimena Karolina.

Įsigijo, nors kainavo nemenkai, dar tuomet litais mokėjo, nuomotis galimybės nesvarstė: „Tais laikais nuomotis nelabai gal ir buvo galimybių.“

Tačiau, nusipirkus paviljoną, problema neišsisprendė, jų tik padaugėjo: reikėjo stalų, kėdžių. „Tėtis pagamino iš medžio stalus, suolus, netgi grindis, kas taip pat labai svarbu, ypač moterims, kurios atvyksta į šventę su aukštakulniais, tad ant medinių grindų gali šokti ir kulniukai neįsmigs. Tėtis specialiai paviljonui pritaikė medines grindis, sugalvojo, kaip jas sudėlioti dalimis“, – dėsto pašnekovė.

Karolina sako, kad tėčio auksinių rankų dėka paviljonas virto tikra sale šventei lauke. Rimas Soraka – tikras meistras, auksarankis: ką paims, tą padarys, jis netgi namuose pats viską įrengė savomis rankomis. „Su tėčio pagalba ir užsiimame šiuo verslu“, – patvirtina dėkinga dukra.

Didžiausias privalumas – paviljonas su grindimis ir baldais

Rimo darbas nenuėjo veltui, priešingai, tai tapo jų šiandienos verslo privalumu. „Tai, kad mūsų paviljonas su grindimis, yra stalai, suolai – visa komplektacija ir klientui jau niekuo nereikia rūpintis, yra didžiulis privalumas. Šventės organizatoriams belieka tik pasidengti stalus, pasipuošti erdvę ir švęsti savo šventę“, – atkreipia dėmesį.

Atveža – tam specialiai nusipirko priekabas, kad viską būtų galima susidėti, nes svoris nemažas. Nuvykę pastato, sužiūri, kad būtų viskas, kaip pridera: tvirta, stabilu. „Kiekvieną kartą nuvažiavus į vietą reikia žiūrėti pagal esamą situaciją, kartais reikia ir ką pakišti, kad grindys būtų lygios, kad nelinguotų“, – iš patirties pasakoja Karolina.

Daugelis klientų susižavi tokiu natūraliu stiliumi: čia vyrauja natūrali mediena. „Tikrai taip, daug kam patinka. Kiti net netiki, kad taip gali būti, kad kažkas atvežtų natūralios medienos grindis, o ir baldai iš natūralaus medžio – viskas dera gamtoje“, – pasidžiaugia savo auksarankiu tėčiu ir jo darbais dukra.

Pradėjo skolinti paviljoną

Kaip nutiko, kad paviljonas tapo kitų žmonių švenčių vieta? „Atšventėme mamos gimtadienį paviljone. Suintrigavome svečius – tuomet tai buvo nauja, nematyta. Pirmiausia giminės užsinorėjo, ėmė prašyti, kad ir jiems duotume paviljoną šventėms, nes pamatė, kaip tai tikrai patogu. O ir kiti ėmė prašyti paskolinti“, – prisimena Karolina.

Tada ji suprato, kad tai visai nebloga verslo idėja. „Taip ir gimė verslo planas. Pagalvojome, kad jei žmonės domisi, jiems patinka švęsti šventes tokioje aplinkoje, mes galime tai pasiūlyti. Pasipylė užsakymai. Pradėjome nuomoti paviljoną su visu inventoriumi“, – prisimena verslo pradžią Karolina. Žinia sklido iš lūpų į lūpas ir taip atsirado vis naujų užsakovų. Juolab kad vietos jau dabar dviejuose paviljonuose per akis viskam: telpa dar ir saldus stalas, ir muzikantai.

„Orientuojamės į Alytaus apskritį, net sulaukiame skambučių ir iš Panevėžio, Kauno, tačiau šiuo metu mums dar šiek tiek per sunku dirbti visoje Lietuvoje, todėl mūsų paviljonuose linksminasi Alytaus apskrityje nusprendusieji atšvęsti savo šventes“, – sako Karolina.

Leidžia švęsti be jokio streso

Kurgi dažniausiai užsakovai pageidauja, kad paviljonas būtų pastatytas? „Dažniausiai savo sodybose, o tos sodybos būna prie ežero, ant upės kranto ar miško apsuptyje“, – vardija.  

Ar šiam verslui turi įtakos sezoniškumas? „Mūsų verslas priklauso nuo orų, būtent nuo jų esame visiškai priklausomi. Paprastai sezonas prasideda nuo balandžio mėnesio, esame statę ir spalį, vos ne iki lapkričio mėnesio tęsiasi. Pernai gražus, šiltas ruduo buvo, tai rugsėjo mėnesį turėjome daug darbo“, – sako.

Kaina nesikandžioja. „Kaina įkandama ir tikrai pigiau, nei sodybą nuomotis. Mes esame labai lankstūs. Viskas priklauso ir nuo sezono. Paprastai atvežame paviljoną iš vakaro arba net prieš dvi dienas. Ir po šventės kitą dieną tikrai neatlėksime, norėdami greičiau pasiimti, nesakysime, kad jūsų laikas praėjo. Tikrai ne. Dažniausiai pasiimame net ne sekmadienį, o pirmadienį, kai užsakovai paskambina ir pasako, kad svečiai išsiskirstė, kad jau galime atvažiuoti. Leidžiame švęsti be jokio streso. Galiu pasakyti, kad paviljoną pastatome ne parai, o visam savaitgaliui, tad užsakovai turi pakankamai laiko ir papuošti, ir pasiruošti šventei“, – dėsto Karolina.

Sako, jie neima pavyzdžio iš kitų nuomotojų praktikos, kai didmiesčiuose paviljonų nuomos kaina skaičiuojama valandomis.   

Tiesa, šalia šio verslo turi ir savus darbus. „Šis verslas yra papildomos mūsų pajamos sezono metu“, – teigia ji. Karolina yra baigusi vadybos mokslus. Džiaugiasi, kad jos mokslai labai praverčia ir savame versle. „Pataikiau“, – pasidžiaugia.

Jau galvoja apie trečio  paviljono įsigijimą

Klientams siūlo du paviljonus – didesnį ir mažesnį. „Iš pradžių turėjome vieną mažesnį paviljoną, kuriame telpa iki 40 žmonių. Tačiau greit pamatėme, kad norinčiųjų daug, vieno neužtenka, tą patį savaitgalį yra ir daugiau norinčių švęsti. Kai pamatėme, kad dubliuojasi daug švenčių, supratome, kad verkiant reikia dar vieno“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, metuose yra tokios dienos – Joninės, Žolinė, kai visi nori švęsti būtent tada – tam, ko gero, ir 10 paviljonų neužtektų.

Nusipirko didesnį: jame telpa iki 55 žmonių. „Tada tėtis vėl įgyvendino visus norus – padarė grindis, baldus. Paviljonas didesnis: ir grindų, ir stalų, ir suolų daugiau juk prireikė“, – sako Karolina.

Pabrėžia, kad kol kas turi du paviljonus, tad natūraliai kyla mintis, kad tai, ko gero, dar ne riba. „Norėtųsi dar kažko įspūdingesnio. Dabar švenčių būna pačių įvairiausių: ir vestuvės, ir krikštynos, ir gimtadieniai, ir miestelių šventės. Ir visi nori švęsti vaizdingoje aplinkoje“, – pastebi. Pirks didesnį paviljoną, kuriame tilptų apie 100 žmonių, nori plėsti savo verslą. „Norėčiau, ko gero, kupolo, nes turime du pailgus paviljonus. Norėtųsi kažko prabangesnio. Kupolas būtų labai gražu vestuvėms, krikštynoms. Norisi pasiūlyti kažką kitokio“, – jau žino, ko nori Karolina.

Vadinasi, mūsų žmonės turtingi, daug svečių kviečia į savo šventes, negaili tam pinigų? „Jei daryti, tai daryti kaip reikiant, jei ne – tai visai nereikia“, – šypsosi Karolina.

Jai pačios įsimintiniausios šventės – vestuvės. „Džiugu, kad žmonės savo vestuvių šventei renkasi mūsų paviljonus. Labai miela ir labai gražu. Džiaugiamės, kad mumis pasitiki, nes tai tikrai labai svarbi šventė kiekvieno gyvenime. Širdį glosto, kad mus pasirenka, o mes galime jiems pagelbėti tokią svarbią ir įsimintiną jų gyvenimo dieną. Džiugu, kad patenkinti mūsų darbu ir rūpesčiu, tai labai gera žinoti“, – sako K. Sorakaitė.

Koks gi žada būti šis sezonas? „Kiekvieni metai yra labai skirtingi. Vienais metais daug kas iš anksto rezervuojasi, o būna metų, kai tai daro paskutinę minutę, žmonės tiesiog atidėlioja“, – pastebi. Ir kodėl taip yra, negali pasakyti net Karolina: užsakovai tiesiog nenuspėjami.

Užrašų knygelė vis tik pildosi, ypač tos ypatingosios vasaros datos – Joninės, Oninės, Žolinė išlieka geidžiamiausiomis dienomis švęsti. Rekomenduoja rezervuoti iš anksto: „Kuo anksčiau užsisakysite, tuo geriau – tikrai gausite. Tada ir užsakovams ramu, ir mes planuojame savo darbus.“

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2024-04-19)