Mamos atstumta Pūga aukštyn kojom apvertė lazdijiečio gyvenimą

Žirgininkas Egidijus Andriuškevičius sako dabar laiko neturintis niekam, išskyrus savo numylėtinę Pūgą. Ir šeimininkas, ir Pūga laukia tikrojo pavasario.

Jo kumelė Ugnis, kurią dovanojo garsus Lazdijų krašto žirgininkas Algirdas Motiejūnas, atsivedė kumelaitę. „Šiandien ji man padarė vargo kaip su mažu vaiku“, – neslepia Egidijus.

Dabar mažajai jau trečia savaitė. „12 valandą dienos atvažiavau pasižiūrėti, dar nebuvo, o jau apie 15 valandą radau, laukiau, stebėjau, mama laižė ką tik gimusią kumelytę ir, atrodė, viskas buvo gerai, bet kada mažoji ėmė žįsti, tada mama ėmė ją spardyti“, – pastebėjo Egidijus.

Tai itin retas atvejis. „Mūsų krašte tokio įvykio nepasitaikė. Kauno apskrityje panašus atvejis buvo, kai maitino šeimininkas, bet užspringo ir neišgyveno kumeliukas. Daug niuansų buvo tuo atveju“, – pasakoja.

Egidijus pradėjo skambinti prityrusiems žirgininkams, klausti, kaip elgtis, ėmė skaityti internete, ką daryti, kad ką tik gimusi kumeliukė išgyventų. Žirgininkas prisipažįsta knygų nemėgstantis skaityti, bet dabar susidarius tokiai netikėtai situacijai iš tos meilės žirgams kokią porą iškart perskaitė, domėjosi, mat reikėjo informacijos, kaip išgelbėti gyvybę.

„Nusipirkau švirkštą, taip sudaviau krekenas, nes tai itin svarbu: jei per 45 minutes negaus krekenų, nugaiš, mat jose visi būtini vitaminai, mineralai. Kas valandą melžiau kumelę, daviau mažajai“, – dėsto šeimininkas.

Paskui specialiai kumeliukams ieškojo miltelių, kurie atstotų kumelės pieną, bet jie atkeliauti galėjo tik po savaitės, o Egidijus laukti negalėjo: jų reikėjo čia ir dabar.

Teko maitinti karvės pienu. „Skiesdamas atitaikiau karvės pieną, kad pasisavintų ir nesuviduriuotų. Jei suviduriuos, neišgyvens“, – jau tada žinojo. Visą savaitę maitino karvės pienu. Iš pradžių kas valandą, paskui kas dvi.

„Kai miltelius pradėjau duoti, vėl nerimas, kad jie tiktų, kad nesuviduriuotų“, – prisipažįsta vyriškis, kad išgyvenimų būta daug.

„Tos pirmosios šešios dienos buvo kritinės. Ji išgyveno“, – džiaugiasi Egidijus šiandien. Dabar mažoji jau bėgioja. „Fainulka“, – taip pasidžiaugia savo išgelbėta augintine.

Rūpesčių bent kol kas nesumažėjo. „Ir toliau maitinu iš buteliuko. Dar nusipirkau tų miltelių. Kol kas viskas su ja gerai“, – sako šeimininkas.

Dabar jau girdo kas tris valandas, bet tai vyksta ištisą parą. „Užsistatau žadintuvą ir važiuoju jos girdyti“, – patikina, mat jis gyvena Lazdijuose, o tvartas – miesto pakrašty. Paskui jau maitinti žada kas keturias, dar vėliau – kas penkias valandas.

E. Andriuškevičius šypsosi pripažindamas, kad ši jo augintinė – tikrai auksinė, mat vargo daug.

 „Daug kas sakė man palikti ir jau kaip bus, taip. Išliks – gerai, ne – tai ne. Išlikimo klausimas taip bus išspręstas. Vieną smūgį nuo motinos gavo tokį stiprų, net persivertė, jau maniau, kad užmušė, bet mažylė atsistojo, pasipurtė. Tada jai garduką padariau. Dabar jos gyvena atskiruose garduose, bet bendrauja. Kai atskirai, atrodo, viskas gerai su ta mama, bet jei kartu paleisčiau, nežinau, kaip reaguotų, kaip ten būtų, prisibijau leisti kartu, todėl auginu atskirai“, – paaiškina.

Paklaustas dėl numylėtinės vardo, sako, kad tądien, vasario 15 dieną, kai ji išvydo pasaulį, snigo, tad kumelytę pavadino Pūga.

Mažoji pateisina savo vardą: „Oi, prajuokina mane savo žaismingu lakstymu. Jau ir gardas per mažas, reiks didesnio. Paleista į kiemą palakstyti siaučia lyg pūga. Laksto, džiaugiasi, atrodo, kojomis žemės nesiekia, atrodo, tuoj pakils.“

Dar ilgai teks šeimininkui skirti ypatingą dėmesį savo augintinei. Egidijus prietaringai į medinę sieną beldžia tris kartus, kad tik viskas gerai klostytųsi. „Ji tokia, kaip žmonės sako, rankinukas – labai prieraiši. Tokio amžiaus lakstytų su mama, o dabar kas dvi, kas trys valandos – prie žmogaus. Leidžiasi glostoma, tik pamačiusi mane, tuoj žvengia pasisveikindama, žino, kad atėjau. Tik pradedu plakti miltelius, gaminti jai pienuką, žvengia, žino, kad gaus gerti“, – su meile kalba žirgininkas.

Nors 17 savaičių reikės maitinti iš buteliuko, tačiau  E. Andriuškevičius pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis pamažu, kad ir nedaug, šienuką bando ėsti, tuoj parupšnos šviežios žolytės. Tuomet rengs krikštynas auksinei kumelaitei Pūgai. „Šventė bus kaip reikiant. Kviesiu visus“, – pažada juokdamasis E. Andriuškevičius.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų žvaigždė“ (2025-03-07)