Logistika kaip Lietuvos ekonomikos augimo variklis

Logistikos sektorius yra vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių, prisidedantis prie bendrojo vidaus produkto (BVP), užimtumo ir prekybos apimčių augimo. Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra natūralus tiltas tarp Rytų ir Vakarų Europos, o tai leidžia šaliai tapti svarbiu logistikos centru regione.

Logistikos indėlis į BVP

Lietuvos logistikos sektorius sukuria reikšmingą dalį šalies BVP. 2022 m. transporto ir saugojimo sektorius sudarė apie 13% Lietuvos BVP, o pusė šio skaičiaus tenka krovininiam kelių transportui. Palyginimui, Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra apie 5%, o Latvijos ir Estijos – apie 8%. Tai rodo, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES šalių pagal logistikos sektoriaus indėlį į ekonomiką.

2023 m. Lietuvos BVP siekė 65,5 mlrd. eurų, iš kurių logistikos sektorius sudarė apie 8,5 mlrd. eurų. Tai yra stabilus augimas, nes 2019 m. šis rodiklis buvo 7,2 mlrd. eurų. Logistikos sektoriaus augimą skatina tiek vidaus, tiek tarptautinės prekybos plėtra, ypač su Vakarų Europos šalimis.

Užimtumas logistikos sektoriuje

Logistikos sektorius yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. 2023 m. šiame sektoriuje dirbo apie 120 000 žmonių, o tai sudaro maždaug 8% visos šalies darbo jėgos. Didžioji dalis darbuotojų (apie 70%) dirba kelių transporte, o likusieji – sandėliavimo, oro ir jūrų transporto srityse.

Tačiau sektorius susiduria su darbo jėgos trūkumu, ypač kvalifikuotų vairuotojų ir logistikos specialistų. 2023 m. TIA apklausa parodė, kad 47% įmonių sumažino darbuotojų skaičių dėl ekonominio spaudimo, tačiau 49% įmonių teigė, kad darbo užmokestis padidėjo, o tai rodo, kad sektorius stengiasi išlaikyti darbuotojus, nepaisant iššūkių.

Prekybos apimtys ir logistikos vaidmuo

Lietuvos logistikos sektorius yra glaudžiai susijęs su šalies prekybos apimtimis. 2022 m. Lietuva eksportavo prekių už 38,5 mlrd. eurų, o importavo – už 42,3 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių prekių buvo gabenama kelių transportu (apie 60%), o likusi dalis – jūrų, geležinkelių ir oro transportu.

Klaipėdos uostas yra vienas iš svarbiausių logistikos mazgų Baltijos regione, per kurį 2022 m. buvo perkrauta 45,6 mln. tonų krovinių. Tai yra 5% daugiau nei 2021 m., o tai rodo, kad uosto veikla auga, nepaisant geopolitinių iššūkių.

Be to, Lietuva yra svarbi tranzito šalis tarp ES ir Rytų šalių. 2022 m. per Lietuvą tranzitu buvo gabenama apie 20% visų krovinių, judančių tarp ES ir Rusijos bei Baltarusijos. Tačiau dėl geopolitinių įvykių šis srautas sumažėjo, o tai privertė Lietuvos logistikos įmones ieškoti naujų rinkų ir maršrutų.

Infrastruktūros investicijos ir jų poveikis

Infrastruktūros plėtra yra esminis veiksnys, lemiantis logistikos sektoriaus augimą. Lietuvoje pastaraisiais metais buvo investuota į kelių, geležinkelių ir uostų modernizavimą. Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ projektas, kurio tikslas yra sujungti Baltijos šalis su Vakarų Europa geležinkeliu, turės didelį poveikį logistikos sektoriui. 2023 m. duomenimis, projekto įgyvendinimas jau pasiekė 50% pažangą, o baigimas planuojamas 2026 m.

Be to, Vilniaus ir Kauno viešieji logistikos centrai, įkurti strategiškai patogiose vietose, leidžia efektyviai išnaudoti skirtingas transporto rūšis ir sumažinti spūstis magistraliniuose keliuose. 2022 m. šiuose centruose buvo įrengti įvairiarūšiai terminalai, kurie padidino krovinių pervežimo efektyvumą.

Logistikos sektorius yra neabejotinai svarbus Lietuvos ekonomikos variklis, prisidedantis prie BVP augimo, užimtumo ir prekybos plėtros. Nepaisant iššūkių, tokių kaip darbo jėgos trūkumas ir geopolitiniai pokyčiai, sektorius demonstruoja atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Tolimesnis infrastruktūros modernizavimas ir investicijos į skaitmeninius sprendimus leis Lietuvai išlaikyti savo pozicijas kaip svarbiam logistikos centrui Baltijos regione.