Lazdijiečių daržus masiškai naikina invaziniai šliužai

Lazdijų miesto gyventojai, ypač tie, kurie gyvena arčiau miestą vagojančių upelių bei melioracijos griovių, šiemet yra ištikti šoko – jų daržus, gėlynus, mažesnius medelius ir netgi kai kurias piktžoles tiesiog ryja vos prieš metus Lazdijuose pirmąkart pasirodę gyviai – luzitaniniai šliužai.
Pirmieji pasirodė pernai
Jų populiacija ypač gausi Kauno gatvėje, ties tilteliu, per kurį gyventojų dauguma iš miesto centro keliauja į „Norfos“ prekybos centrą. Jie jau seniai pastebėjo, jog šalia tiltelio gyvenantys ir čia daržus turintys gyventojai nuo pat ankstaus ryto, nešini kibirais, skardinėmis, apsimovę guminėmis pirštinėmis, stypčioja tarp vagų kažką rinkdami. Kad tai ne uogos ar koks kitas ankstyvas derlius, smalsesnieji sužinojo tik pasiklausę čia gyvenančių daržininkų. Smalsumą žadino ir tai, jog anksti ryte arba po lietaus šių gyvių pilnas lieptas ir pilni takeliai, vedantys į Dzūkų gatvę. O kad pilni ir daržai, užvakar parodė čia gyvenanti Ramunė Petruškevičienė, kuri nuo pernai metų intensyviai kovoja su šiais atėjūnais. Tačiau kovai galo, kaip pati sako, nematyti.
„Iš ankstaus ryto ne kavą geriame ar rytinę mankštą darome, o lekiame į čia pat esantį daržą“, - sako ji. Nes tik ryte, kol dar drėgna, šie šliužai yra aktyvūs, juos lengviau galima rasti. Kadangi jie kiauto neturi, tai, kaip rašo internetinė spauda, yra ypač nepakantūs sausrai ir neapkenčia saulės spindulių, kurie yra jiems pražūtingi. Vietos gyventojai surinkę pila juos į kibirus ir gausiai barsto druska, nes, kaip sužinojo iš interneto, nuo jos greičiausiai nusibaigia. „Pylėme ir tepalu, ir benzinu ant jų, atrodo, kad vis dar juda, o nuo druskos greitai nieko iš jų nebelieka – tik ruda masė“, – sako R. Petruškevičienė. Ji pasakoja, jog šiais gyviais ir kovos būdais su jais daug domėjosi. Rado informacijos, jog jie nekenčia šiurkščių paviršių, spygliuočių, tad bandė daržus apsaugoti berdama aplink juos medienos pjuvenas. Tačiau jos šliužams tapo puikia poilsio vieta – ant jų gulėdavo išsitiesę. Moteris sako suradusi internetu platinamas dvi priemones, specialius nuodus, kurie kenkia tik šliužams, bet nėra kenksmingi žmogui. Tačiau 250 gramų pakuotė tokios priemonės kainuoja apie 8-9 eurus. Kai dvi pakuotes perki, jau ir suma susidaro. Tačiau svarbiausia, jog ji mažai padeda, gal šliužai prie jos jau prisitaikė.
Dauginasi beprotišku greičiu
Pernai metais pasirodę Lazdijuose jie dar nebespėjo tiek žalos padaryti. Kadangi jų buvo nedaug, tai moteris pasakoja, jog specialiomis žnyplėmis juos rinkusi. Tačiau šiemet į žnyples jau numojo ranka, apsimovė gumines pirštines ir kiekvieną dieną išeina į šių parazitų medžioklę. Ne dėl to, kad išgelbėtų derliaus likučius, o tam, kad apsisaugotų nuo beprotiško jų dauginimosi. Kaip rašoma internete, vienas sunaikintas šliužas atstoja 400 jo palikuonių. Šiemet jau nebeliko braškių – po tris į vieną uogą buvo sulindę. Nugraužti vos užsimezgę agurkai, jų pilnos kopūstų gūžės“, – sako moteris. „Norfos“ prekybos centro pardavėjos jos jau teiravosi, kodėl taip dažnai ir tokiais kiekiais druską perkanti. Druska – ko gero, vienintelė priemonė, kurios šie kenkėjai dar bijosi. Tačiau visur, ypač – ant augalų, jos nepripilsi.
R. Petruškevičienė ir kiti čia daržus turintys gyventojai sako girdėję, jog šliužas (ar tik jo kiaušinėliai) buvo atgabenti su žemėmis ar augalais iš Skandinavijos. O kad jie labiausiai plinta ten, šalia vandens telkinių, šiuo atveju – upelių, nustatė patys. Antai Kauno gatvės 19 –ojo namo gyventojai, kurie gyvena šalia to pat melioracijos griovio, daržų neturi, tačiau kiekvieną rytą mato, kaip jų renovuoto namo pamatu ropoja šie šliužai.  
Patikimiausia kova – rinkti ir naikinti
Kaip telefonu „Lazdijų žvaigždės“ redakcijai sakė Lietuvos entomologų draugijos narys, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Mantas Adomėnas, Lietuvos entomologų draugija internete yra paskelbusi savo kontaktinius duomenis ir renka informaciją apie šių invazinių, itin didelę žalą gamtai darančių parazitų paplitimą Lietuvoje. Šiuo metu, pasak jo, yra gauta tik keliolika pranešimų. Daugiausia – iš Kauno miesto ir Kauno rajono. Tačiau toks nedidelis kiekis informacijos – tik dėl to, jog patį dauginimosi piką šie parazitai pasiekia antrojoje vasaros pusėje. Tada ir pranešimų iš gyventojų būna daugiausiai. Informaciją apie šiuos šliužus Lietuvos entomologų draugija pradėjo rinkti tik nuo praėjusių metų rudens – tada, kai šie šliužai pasidarė itin agresyvūs ir paplito plačiau. Mantas Adomėnas sakė, jog šiuo metu laboratorijose atliekami tyrimai, kaip šliužus veikia internetu platinamos jų naikinimo priemonės. Pasirodo, jos veiksmingos mažai. O efektyviausias, pasak mokslininko, būdas yra šliužų rinkimas ir pylimas druska - tai, ką lazdijiečiai jau ir patys yra atradę.

Nijolė Sukackienė, „Lazdijų žvaigždė“