J. Malinauskas – apie norą ar nenorą gyventi Maskvos laiku

Tikriausiai niekas negalvoja, kad kilometras per ilgas ar gal decibelas – per garsus. O štai su laiku šiek tiek kitaip. Dabartinė praktika yra tokia, kad laikas keičiamas į vasaros ir žiemos laiką. Vasaros laikas – kai laikrodžiai pasukami valanda į priekį, žiemos – atsukami atgal. Šiemet europiečiai tarė žodį: nebenori persukinėti laikrodžių. Europos komisija (EK) pateikė išvadą: ateityje tikriausiai gyvensime pagal vasaros laiką. „Laiko nesustabdysi ir nepasuksi atgal“, – taip ir girdžiu gerai žinomos dainos žodžius. Sustabdyti – nesustabdome, bet  štai pasukti – pasukame, tai pirmyn, tai atgal. Tačiau nepaisant skirtumų, visi turime 24 valandų laikrodžius. Apie laiką su humoru ir rimtai kalbuosi su geografijos mokytoju ekspertu Jonu Malinausku.
– Kas yra laikas paprastam žmogui? Tik tak, tik tak...
– Laikas – svarbiausia, o tuo pačiu ir paslaptingiausia Gamtos savybė. Jis skirtas savo gyvenimui, kurį įtakoja žmogaus karma, likimas, jo darbai, energija, informacija ir t.t. Tai fiksuotas laikas, kuriame žmogus gyvena paprasčiausią laiko tėkmės matavimą laikrodžiu. Bet mes susiduriame ir su kitu laiku – santykiniu. Kai tragiškų įvykių metu laikas lyg sustoja, o džiaugsmingos akimirkos praskrieja akimirksniu. Jei sąžiningai, tai nei mokslininkai, nei filosofai nežino, kas iš tikro yra laikas ir kas laikas yra paprastam žmogui. Tas laiko tik tak, tik tak ... – tai žmogaus egzistencija Žemėje.
– Vieniems laikas – gamtos savybė. Kitiems – žmogaus proto kūrinys. Mechanikui – judėjimas, biologui – gyvenimas, psichologui – sąmonė. O geografui?
– Geografui laikas – tai geografinių atradimų seka. Žemės vieta visatos erdvėje ir jos globalinės problemos laiko tėkmėje. Geografinių dėsningumų įvertinimas ir jų pasekmių įvertinimas į ateitį laike.
– Europiečiai tarė žodį: nenori laiko persukinėti. O ką mano mokytojas ekspertas Jonas Malinauskas?
– Energijos tausojimas buvo vienas pirmųjų argumentų, kodėl laikas turėtų būti pasukamas. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad prisitaikymas prie pakitusio šviesaus paros laiko nesutaupo žymaus energijos kiekio.
Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji kaip tik reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą, darbingumą.
Kita vertus, esant šviesiam paros laikui – daugiau žmonių praleistų lauke, užsiimtų aktyviu laisvalaikiu. Todėl aš siūlyčiau palikti dabartinį vasaros laiką, kuris mums tinka ir geografiškai. Tuo pačiu išvengtume ir paradoksalumų. Tai reiškia, jog vienintelį kartą per metus – tą ypatingą kovo mėnesio naktį tarp trečios ir ketvirtos valandos negimsta nė vienas kūdikis, o laikrodžio rodyklėms „stuktelėjus“ viena valanda pirmyn, paroje belieka 23 valandos. Rudenį atvirkščiai – atsukant laikrodžius galime džiaugtis vienintele per metus 25 valandų trukmės para.
– Daug  keliaujate. Kiek valandų daugiausia buvote „nutolęs“ nuo mūsų laiko?
– Per savo ilgalaikį keliavimą tiek į vakarus, tiek į rytus daug kartų teko kirsti laiko juostas. Didžiausias laiko skirtumas buvo 9 valandos. Kada paros laikotarpyje patenki jau į naują parą arba atvirkščiai – sugrįžti į senąją. Ganėtinai įdomus reiškinys skrendant lėktuvu – palyginus pagal laikrodį dar ne vidurnaktis, o jau esi kitoje astronominėje paroje.
– Ko gero, teko ir „pasenti“, ir „atjaunėti“ ne kartą?
– Taip, keliaujant galima viena para ir „pasenti“, ir „pajaunėti“.
– Jau, ko gero, turite įprotį tik įvažiavus į svečią šalį persukti laiką?
– Dabartiniai „išmanieji“ persisuka patys, o mechaninius, patarčiau, net būtina. Juk gyveni tos šalies laiku.
– Neseniai skaičiau straipsnį apie nenorą gyventi Rusijos laiku, t. y. Maskvos laiku? Bet juk Rusija tokia didžiulė... Ką reiškia Rusijos laikas?
– Taip. „Delfi“ buvo pasirodęs žurnalisto Romo Sadausko – Kvietkevičiaus straipsnis, kad jis nenori gyventi Rusijos laiku. Rusija pagal plotą labai didelė valstybė – gana ilgai išsitęsusi horizontaliai ir apima devynias laiko juostas. Todėl šioje valstybėje yra keli laikai: Maskvos ir vietinis, kuris skaičiuojamas nuo Grinvičio karališkosios observatorijos, per kurią eina nulinis arba pradinis dienovidinis. Ir todėl Rusijoje tuo pačiu metu gali būti net keli paros laikai. Dabartinis Lietuvos laikas sutampa su labai daugeliu pasaulio valstybių, kaip: Mozambikas, Turkija, Zambija, Malavis, Zimbabvė, Lesotas, Libija ir kt. Todėl teigti, kad gyvename Rusijos laiku – visiškai nelogiška.
– O dabar apie tą laiką, kurio mums visiems trūksta, juk dažnai išgirstame: neturiu laiko. Net sakoma, kad šiandien laikas bėga greičiau nei prieš  20 metų. Ką manote Jūs?
– Laikas – reliatyvi sąvoka. Vienam atrodo, kad laikas bėga labai greitai, o kitam – lėtai. O, be to, laikas neturi ilgio mato ir pats laiko suvokimas mokslo pasaulyje labai mažai tepakito. Ir norint suvokti laiko eigą, turėtume sugretinti ir apjungti nuo amžių sukauptus žmonijos pasiekimus. Žmogui laiko trūkumas ar perteklius, tai egzistuoja nuo jo pačio pasireiškimo būti aktyviam ar pasyviam šiame fiziniame pasaulyje. Ir tik aktyvumas stabilizuoja laiko tėkmę.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“