Borbašo gvazdikas – naujas radinys Veisiejų regioniniame parke

Nedažnai pasitaiko naujai surasti botanines retenybes ir dar saugomas. Liepos mėnesio pradžioje Veisiejų regioniniame parke buvo rasta nauja saugoma augalų rūšis – Borbašo gvazdikas (Dianthus borbasii), kuris į Lietuvos saugomų augalų sąrašą įtrauktas nuo 1992 m. Artimiausios šio Lietuvoje saugomo gvazdiko radavietės yra Kaišiadorių, Varėnos r., taip pat Švenčionių r. Iki šiol Lazdijų rajone rastas nebuvo. Naujoje radavietėje Gudelių kaimo apylinkėse auga apie penkiasdešimt augalų. 

Borbašo gvazdikas – yra natūralių pievų ir atvirų smėlynų augalas, gerai prisitaikęs prie skurdesnių, neretai net ekstremalių augimo sąlygų. Tai šilumamėgis, šviesomėgis augalas, mėgsta sausas pievas, upių salpas ir kalvas, įsikuria sausuose pušynuose ir pamiškėse, taip pat aptinkamas antrinėse buveinėse – pakelėse, geležinkelių pylimuose arba laukymėse, po elektros perdavimo linijomis. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Žydėjimo metu atkreipia dėmesį savo mažažiedžiais žiedynais, kurie yra dekoratyvūs ir ypač kvapnūs. Žiedų vainiklapiai dantytomis viršūnėmis, purpuriniai. Pats augalas 30–50 cm aukščio stiebais, kurie statūs, apatinėje dalyje šiurkštūs, augalas dažniausiai turi du arba tris stiebus. Gvazdiko lapai siauri, linijiški, nežymiai vagoti, šiek tiek užsilenkusiais kraštais. Augalas dauginasi sėklomis.

„Borbašo gvazdikas nyksta dėl jo buveinių savaiminio užaugimo mišku ir krūmais. Taip pat jų buveines apleidus ir nustojus jose tradiciškai ūkininkauti ekstensyviai ganyti ar šienauti. Saugomas augalas nukenčia dėl neigiamo rekreacijos poveikio mindymo. Pasitaiko atvejų, kad šį dekoratyvų augalą iš jo buveinių iškasa neatsakingi gėlininkai“, - sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Žydrūnas Sinkevičius.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ruošta inf.