Atvejo vadybininkė laisvalaikiu rašo šimto puslapių knygas, galinčias pakeisti gyvenimą

„Kiekvienas turime potencialą, kuriuo galima pasinaudoti. Bet tai yra žmogaus pasirinkimas. Mano paslauga gali padėti atskleisti tą potencialą“, – sako S. Subačė. 

 

Sandra Subačė – iš Lazdijų: nors 10 metų gyveno Kaune, tačiau prieš porą metų vėl sugrįžo gimtinėn. 

Sielos masažo studija, kaip aiškina pati Sandra, nėra tiesioginis, mums įprastas fizinis masažas, tai labiau kosminiai reikalai: „Sielos masažas – nuo veido bruožų iki tam tikrų karmos aspektų, ką žmogus atsineša iš kitų gyvenimų.“ 

Apie šį Sandros pomėgį žinia sklinda iš lūpų į lūpas, Sielos masažo studija žinoma ir socialinių tinklų naudotojoms. „Lazdijuose visi mano giminės gyvena, tad greitai, kam reikia, susižino. Aš pati marketinginių triukų nenaudoju ir nesireklamuoju“, – sako Sandra. Žmogaus pažinimas ją domino visada. 

Kaip gimė Sielos masažo studija?

Sielos masažo studija prasidėjo nuo asmeninės dovanos idėjos. „Kai norėdavo padovanoti kažką neįprasto, užsakydavo mano paslaugas. Gimtadieniui, mergvakariui. Dažniausiai tas, kas jau buvo užsisakęs šią paslaugą, ir dabar perka kaip dovaną kažkam iš artimųjų arba kažkokiai ypatingai progai“, – dėsto. 

S. Subačė rašo asmenines knygas to norintiems, supratusiems, kad to reikia, šia veikla užsiima nuo 2016 metų: „Gimė mažiukas, laisvu laiku ėmiau domėtis veidotyra. Taip viskas ir prasidėjo.“ Tačiau pamačiusi, jog tai per daug siaura sritis, nėrė gilyn. „Susidomėjusi buvau veidotyra, paskui astrologijos mokymuose dalyvavau, tada numerologijos, įdomi ir neurografika“, – vardija. 

Kas ta neurografika? Paaiškina: „Spalvingi abstraktūs piešiniai, primenantys neuronų jungtis.“ Po tiek visokių mokymų 2017 metais gimė Sielos masažo studija. 

41 metų moters įsiklauso besikreipiantieji

Sielos masažo studija kol kas neturi savo fizinės vietos. Jei viskas seksis, duris jos fizinė studija Lazdijuose turėtų atverti rudenį – rugsėjį. „Planuoju teikti ir gyvas konsultacijas“, – žada. 

Kol kas Sandra viską daro raštu. „Žmogus atsiunčia savo nuotraukas, gimimo datą ir aš apie jį parašau knygą. Knyga apie 100 puslapių, formatas A5“, – paaiškina. Nemaža knyga, o ir laiko tam prireikia. Vienai knygai skiria apie 2 mėnesius. „Pamatau daug ką labai greitai, tik perteikti užtrunka, o ir sudėtingiau, nes žmonės tam tikrus dalykus ne visada linkę priimti“, – pastebi. Tiesa, konsultacijos, kurias ji taip pat teikia, užtrunka trumpiau nei knygos rašymas. 

Ir visa tai – jaunos moters pomėgis, to ji nevadina darbu. Jos specialybė – socialinė darbuotoja, pagal specialybę dirbo, dabar jau ne, šiuo metu ji – UAB „Gilonoje“ atvejo vadybininkė. „Pasirinkau socialinės darbuotojos kelią, nes noriu padėti, mano pomėgis – taip pat pagalba žmonėms“, – aiškina ji.  

Atkreipia dėmesį: jei pats žmogus nori pagalbos, jei pasiekia tokį savo sąmoningumo lygį, supranta, kad jis pats atsakingas už savo gyvenimą ir nėra ką aplinkui kaltinti, tada jam to prireikia, ima ieškoti informacijos, nes nori augti. „Tačiau jei nori, kad kas nors gyvenime keistųsi, reikia keistis. Labai svarbu, kiek pats žmogus pasiruošęs keistis“, – pabrėžia. 

Ne visi tam pasiruošę, ne visiems tai lengva padaryti. Pasak jos, kiekvienas esame patys savo likimo kalviai. Jeigu žmogus racionaliai mąsto, jam rūpi „dangaus reikalai“, kreipiasi.  „Kiekvienas turime potencialą, kuriuo galima pasinaudoti. Bet tai yra žmogaus pasirinkimas. Mano paslauga gali padėti atskleisti tą potencialą“, – aiškina 41 metų moters. 

Greitų norų sužinoti apie save, kad ir iš gimimo datos skaičiukų, būna, tad klausia Sandros. Į jos pomėgį pozityviai žiūri ir artimieji, ir visai nepažįstami žmonės, žvilgtelėti į save iš šalies visiems be galo įdomu. 

„Greitai tai nepasakysi, užtrunka, reikia pasigilinti“, – pastebi ji. Tačiau Sandra turi pavyzdžių, kai parašė knygą apie žmogų, kuris į ją kreipėsi: jis pagaliau išdrįso ir pakeitė darbą, pakeitė net sritį ir labai dėl to džiaugiasi. 

Sutrumpinta iš „Lazdijų žvaigždės“ (D. Babarskienė, 2025-08-01).

Autorius: 
„Lazdijų žvaigždės“ inf.