Nekilnojamasis turtas: apie kainas, jo tendencijas ir paklausą rajone – iš specialistės L. Valentienės lūpų

Apie nekilnojamojo turto pardavimus bankų ekspertai ir brokeriai jau kuris laikas kalba be viltingų prognozių. Rinkoje – visiškas štilis: turto kainos ir palūkanos šovė į neregėtas aukštumas, ekonomika smuko, atsirado daugiau darbo netekusių žmonių, daugeliui sumažėjo atlyginimai...

Tokiame kontekste ir susitikome pasikalbėti apie nekilnojamojo turto pardavimus Lazdijų rajone su vienintelės šiame krašte agentūros „Kapčius“ savininke Lina Valentiene. Juk mūsų rajonas šioje srityje visuomet turėjo savo ypatumų tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl patrauklių poilsiui vietų – ežerų ir miškų, kurie pirkėjus nuo pat Nepriklausomybės pradžios, kai tik privatus turtas tapo įmanomas, nuolat traukė. Ir iki šiol tas susidomėjimas nėra sumažėjęs.

Dirbamą žemę parduoda vis rečiau, ji jau išpirkta

Pirmiausia kalbamės apie žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Lina Valentienė sako, kad dirbamą žemę parduodančiųjų jau beveik nėra: savo ūkius plėtė didieji ūkininkai, stambino mažesni ūkininkai, todėl geresni sklypai jau išpirkti. Yra likę pelkėtų, apaugusių krūmynais, savaiminiais medžiais. Bet savininkai jų nenori parduoti pigiau. Vidutinė žemės pardavimo kaina mūsų rajone, kaip ir prieš kelerius metus, yra maždaug 3 tūkst. eurų. Ir, pasak L. Valentienės, nelabai priklauso nuo jos ekonominio balo ar kitų faktorių. Jei žmogui, ūkininkui, ji yra parankioje vietoje, šalia jo sklypo, tai ir perka.

Kita grupė sklypų – rajono, o ir savininkų aukso turtas – gražios paežerės, pamiškės ir miškai, žinoma. Jie, kaip ir anksčiau, vis dar yra labai paklausūs. Net ir dieną, kai kalbėjomės su L. Valentiene, ji vieną tokių sklypų sakė pardavusi. Pagrindiniai pirkėjai mūsų rajone – marijampoliečiai ir kauniečiai. Lina juokauja, kad jie turi savo pirkimų bruožų: marijampoliečiai iki paskutinės minutės derėsis, verks, kad labai brangu, o kauniečiai, pardavę per agentūrą savo turtą,  stengsis nusiderėti mokestį, kuris už sandorį priklauso brokeriui...

Taip, graži paežerė dabar kainuoja. Jei pernai metais L. Valentienė sako tokias su tinkama vieta maudytis ir meškerioti vietas pardavinėjusi po 25 tūkst. eurų, tai šiemet jų kaina – jau dvigubai didesnė, apie 50 tūkst. Ir perkančiųjų yra, nes ne visus žmones palietė ekonominis sunkmetis. Yra gerokai pigesnių sklypų, kuriuos, nors ir netoli ežero esančius, norint pasiekti reikia bent keliasdešimt metrų eiti kaimyno žeme. O kaimynas nenori leisti. Tada – triukšmas, ginčai, nors visi žino, kad 5 metrai nuo vandens niekam nepriklauso, ji yra valstybės nuosavybė, tačiau bartis nenori, nes žmonės prie ežerų keliauja pailsėti, o ne spręsti problemų...

Išpirkti ir butai

Keista, gyventojų Lazdijuose ir Veisiejuose mažėja, taigi, tuščių atliekamų butų daugiabučiuose namuose turėtų būti. Tačiau jų nėra, o jei ir atsiranda koks, kaipmat būna nupirktas. Nesvarbu, kad jų kainos pastaraisiais metais taip pat išaugo daugiau negu dvigubai. Šį pavasarį L. Valentienė vieno kambario butą geroje Lazdijų vietoje, viename naujesnių namų, sako pardavusi už 18 tūkst. eurų, 2 kambarių – už 28 tūkst. eurų.

Kas dažniausiai juos perka? Tai senyvo amžiaus mūsų rajono gyventojai, tiksliau – jų vaikai, kurie nenori palikti tėvų vienkiemiuose be priežiūros. Patys jie dažniausiai gyvena didmiesčiuose ir jais rūpintis jau nebegali tiek, kiek reikėtų. Senjorai dažniausiai būsto ieško pirmuose namo aukštuose, todėl jie ir yra brangesni. Kita kategorija pirkėjų – didmiesčių gyventojai, kurie butus perka savo poreikiams. Nuperka ir užrakina. Vasaromis gal ir atvyksta kiek pagyventi, tačiau pagrindinis tikslas – investuoti pinigus, nes būstą didmiestyje nupirkti šiam tikslui jau per brangu, o Lazdijuose, Veisiejuose – dar įkandama.

Butų rinka, sako L. Valentienė, labai specifinė, nes jų jau tiesiog nėra. Lazdijų, Veisiejų senbuviai, kurie planavo persikelti kitur, savo butus jau pardavė ir išvažiavo, daug butų socialinių būstų fondui nupirko savivaldybė. Dabar nebent vaikai, tėvams mirus, parduoda. Lazdijuose vienas kitas atsiranda, o Veisiejuose nė su žiburiu nerasi buto paprastame daugiabutyje. Tiek žemės sklypus, tiek butus vis dar perka į užsienį gyventi ir dirbti išvykę mūsų tautiečiai. Jiems tai ir investicija, ir galimybė turėti kur sugrįžti, jei tektų palikti gyvenimą užsienyje.  

L. Valentienė sako daug ir dažnai bendraujanti su kolegomis – nekilnojamojo turto brokeriais iš Alytaus, Kauno. Jų žodžiais tariant, nekilnojamojo turto kainos Kaune pastaruoju metu jau nukrito 5 proc. Reikėtų tikėtis, kad ir visoje Lietuvoje jos netrukus pajudės žemyn. Tik kažin ar tebesitęsiant ekonominiam sunkmečiui bus, kas jį perka.

Kurį laiką buvo tendencija pirkti sodų namelius bendrijose. Dabar jie – vis mažiau paklausūs. Ne tik mūsų rajone, bet ir Alytaus. Priežastis suprantama – juos, norint pritaikyti gyvenimui, reikia rekonstruoti, šildyti, o statybos darbų kainos taip pat labai išaugusios.

Kiekviename susitarime svarbiausia – sąžiningumas

Mūsų pokalbį su L. Valentiene, nors jau buvo vėlus vakaras, keletą kartų pertraukė telefono skambučiai – skambino tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Nekilnojamojo turto brokerės darbas trunka kone ištisą parą, klientai skambina, kada jiems patogu. Tačiau retas įsivaizduoja šio darbo specifiką. Dažnai tenka iki objekto ne pačios geriausios būklės keliais važiuoti su klientais kad ir 20 kartų, kol randi tinkamą pirkėją. Tenka daug laiko praleisti telefonu aiškinant teisinius dalykus, dedant skelbimus nekilnojamojo turto portaluose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Vokietijoje, Norvegijoje, Anglijoje, nes pirkėjų, lietuvių, ir iš ten atsiranda.

L. Valentienė neslepia: jos paslaugos norintiesiems parduoti kainuoja 3 proc. nuo parduodamo turto vertės, bet ne mažiau kaip 1 000 eurų. Kadangi ji turi šio darbo patirties, tai sugeba gana greitai parduoti. Kartais, pamačiusi skelbimuose ilgai neparduodamą kokį objektą, ji tiesiog paskambina savininkui ir pasisiūlo padėti. Ne kiekvienas iš karto priima siūlomą paslaugą. Bet po poros mėnesių ima ir pats paskambina.

L. Valentienė sako, kad kiekvienas darbas turi būti atliekamas profesionaliai ir už jį atitinkamai sumokėta. Todėl apima pyktis, kai žmogus, pardavęs turtą ir gavęs norimą sumą, pradeda derėtis, kad nemokės brokerei už darbą sutartyje numatytos sumos, reikalauja ataskaitų, kiek važiavo, kiek skelbimų dėjo... Paprastos kaimo močiutės dažnai yra daug patikimesnės ir sąžiningesnės nei didelės vertės objektus pardavinėjantys turtuoliai. Todėl visuomet, prieš pradėdama darbą, L. Valentienė su klientu sako pasirašanti sutartį, kurioje nurodyta visos sumos ir atsiskaitymo tvarka. Ji yra garantas kreiptis į teismus, skolų išieškotojus, kas jos praktikoje jau yra buvę.

„Ne tik turto kainos, parduodami objektai dabar pasikeitę, bet ir patys žmonės pasidarė piktesni, nesukalbamesni, negalintys pasidalinti parduodamo turto, taigi, geriau paliekantys jį nykti negu parduoti“, – sako L. Valentienė. O ir iš klientų pastaruoju metu sako sulaukianti daug negražių žodžių, pykčio, užgauliojimų, nors pati stengiasi bendrauti tik kultūringai ir paslaugas suteikti kokybiškai.

Agentūra „Kapčius“ jau kuris laikas neturi biuro. Turėtų patalpų Lazdijuose teko atsisakyti dėl pandemijos ir sumažėjusių pardavimų. Tačiau pamatė, kad klientai nori užeiti, pasikalbėti, konsultuotis, todėl šiuo metu ir vėl ieško galimybės įsikurti Lazdijų centre. Tik kainos, pasak jos, yra nežmoniškos, nelazdijietiškos – apie 1 000 eurų per mėnesį. O kol kas visi, norintys ją pasiekti, norintys pirkti ar parduoti, gali rašyti el. paštu agkapcius@gmail.com. Arba skambinti telefonu 8 613 56 708.

Ir dar – keletas brokerės patarimų

Lina Valentienė sako, kad dauguma gražių vietų poilsiui ieško prasidėjus pavasariui, vasarai. Ir daro klaidą, nes tuomet jos būna gerokai brangesnės. Sausis, vasaris yra tie mėnesiai, kai turto turintys, tačiau pinigus per šventes išleidę žmonės sugalvoja ką nors skubiai parduoti. Tuomet jiems greitai reikia pinigų ir jie linkę parduoti pigiau, derėtis.

Kitas patarimas – paskolų kreiptis į kredito unijas. Šiuo metu, kai bankai vis dar aukštai laiko palūkanų kartelę, išeitis gali būti kredito unijos. L. Valentienės klientai šiuo klausimu dažniausiai kreipiasi į Druskininkuose esančią kredito uniją. Ir lieka patenkinti. „Jei turi svajonę ir ieškai galimybių, visuomet surasi ir išeitį“, – sako ji, linkėdama visiems kuo dažniau būti pozityviems, linksmiems, kupiniems gerų emocijų.

Dalė Vailionytė, „Lazdijų žvaigždė“, 2023 11 17