Lietuvos savivaldybių indeksas: Lazdijų r. didžiausias rūpestis – palyginus vangi ekonomika

Lazdijų rajono savivaldybė šiemet 40-45 vietas mažųjų savivaldybių indekse. Šias vietas ji pasidalijo su Jurbarko r., Varėnos r., Raseinių r., Visagino ir Molėtų r. savivaldybėmis. Pernai Lazdijai buvo 35-40 vietose.
Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.
Didžiausias Lazdijų r. rūpestis – palyginus pasyvi ekonomika. Veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, pernai buvo mažesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse.
2017 m. (investicijų rodiklis skaičiuojamas ankstesnių metų nei kiti) savivaldybė turėjo pritraukusi tik 0,3 mln. tiesioginių užsienio investicijų (jų vienam gyventojui teko tik 13 eurų, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 1 251 euras). Nors materialinių investicijų padaugėjo 17 proc., jų buvo palyginus mažai – 13,8 mln. eurų (vienam žmogui teko tik 706 eurai – perpus mažiau nei vidutiniškai).
„Dėl vangios ekonomikos ir socialiniai rodikliai Lazdijų r. prastesni nei didžiojoje dalyje kitų savivaldybių. Čia buvos aukščiausias nedarbo lygis – apie 15 proc. ir didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis, kas antras bedarbis darbo neturėjo pusę metų, metus ir ilgiau. Ilgalaikė bedarbystė yra aktuali problema, nes kuo ilgiau žmogus nedirba, tuo jam sunkiau grįžti į darbo rinką“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Socialines pašalpas gavo 7,9 proc. gyventojų, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse jų reikėjo 3,8 proc.
„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė.
Indekse ir neraminančios tendencijos
Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.
Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.
Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.  
„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Trumpai:
6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.
Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
* taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
* savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
* mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
* efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
* atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
* savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
* mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto parengtą metodologiją savivaldybės reitinguojamos Gruzijoje, Kenijoje, netrukus indeksą skelbs Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Albanija.
 

Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė