Mokinių švietimo istorijos konferencijoje „Dzūkijos krašto švietėjai“ būta jaudulio

Ir pabiro mažieji iš Lazdijų mokyklos darželio „Vyturėlis“ (vadovė J. Cibulskienė) dainas dainuodami, dzūkiškai pasakojimus porindami ir taip praskaidrindami rimtos konferencijos dalyvių nuotaiką. Gal to jaudulio bus mažiau ir moksleiviams, ir jų mokytojams? O jaudintasi ne juokais, mat pranešimų daug, o ir sugužėjo moksleiviai  iš rajono gimnazijų, mokyklų,  atvyko mūsų tautiečiai iš Punsko. Juk tądien Lazdijų krašto muziejuje vyko Lazdijų rajono savivaldybės ir Seinų bei Punsko valsčių mokinių švietimo istorijos konferencija „Dzūkijos krašto švietėjai“. Jos tikslas skatinti Lazdijų rajono savivaldybės ir Seinų bei Punsko mokyklų bendruomenes labiau domėtis ir fiksuoti savo gimtojo krašto švietimo istoriją, suvokti švietimo istorijos reikšmę, ugdyti pilietinę savivoką. Konferencijoje buvo pakviesti dalyvauti Lazdijų rajono savivaldybės ir Seinų bei Punsko valsčiaus mokyklų 9-12 (I-IV g) klasių mokiniai. Tad žodis jiems - jauniems, žingeidiems, tikriems savo krašto patriotams.
Pranešimų detalės, kurios sušildė širdis
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 8 a klasės mokinė Kornelija Čitavičiūtė  skaitė pranešimą „Lazdijų krašto šviesuoliai Česlovas ir Petronėlė Šerkšnai“ . Šio darbo vadovė mokytoja Audronė Pileckienė. Šiltas pasakojimas - kitaip pasakyti negaliu. Ir tokia, atrodytų, menka detalė, bet taip įsminganti širdin: Petronėlės akys jau silpnos - ir skaityti negalinti, ir rankdarbiams jau akys ne tos, o jau tokios dailios jos nertos servetėlės, baltos kaip ir pranešimo nuotraukoje parodyta, lyg šerkšnas. Miela detalė pranešime ir pasakojimas įgyja gyvumo, rašytas su meile, su pagarba šiems žmonėms, neatmestinai, ne bet kaip...
 Išskirtinis seirijiečių pranešimas - gyvas fizikos mokytojo pasakojimas
Vienas iš išskirtiniausių pranešimų - tai seirijiečių. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos gimnazistės II b g klasės mokinės Evelina Macakaitė ir Rosita Lukošiūtė su savo mokytoja Laima Bielevičiene atvyko ne tik parengę rimtą pranešimą „Švietimo ištakos Seirijuose“, bet ir su mokytoju Albinu Rudziu, kuris gyvai papasakojo apie Seirijų mokyklą. Fizikos mokytojas iš pradžių nenorėjęs važiuoti į konferenciją, sakėsi, kad nebus įdomus. Pasirodo, klydo. „Mano klasė - trečia Seirijų mokyklos laida“, - pasisakė buvęs mokinys Albinas Rudzis. Jo įdomus pasakojimas buvo vaizdingas, viskas paties išgyventa. „56 metus varsčiau šios mokyklos duris“, - sakė buvęs šios mokyklos mokinys, vėliau mokytojas, dabar jau buvęs, mat išėjęs į užtarnautą poilsį. Reiklus, atsakingas, bet teisingas - tokį mokytoją atsimena jo buvę mokiniai. Jis - fizikas, žmona - matematikė. Mokytojas  prisipažino, kad gabių vaikų visada atsirasdavo, juk net 30 metų su savo mokiniais jis spręsdavo „Fotono“ mokyklos užduotis. „Na, o tiems, kurie gabūs kitiems dalykams, bet ne fizikai, trejetuką vis tiek suraitydavau“, - prisipažino jis. O ir Lazdijų krašto muziejaus direktorė D. Pledienė, sužavėta tokiu įdomiu pranešimu, tikino, kad tokius žmones reikia kalbinti ir kalbinti.
Auklėti lietuviška ir katalikiška dvasia
Sulaukė Lazdijų krašto muziejus ir svečių iš Punsko, o šie ne tik pranešimą skaitė, bet ir muziejų aplankė. Muziejininkai papasakojo, parodė, jiems - tai įdomu. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos moksleiviai skaitė pranešimą „Mokykla Punsko ir Seinų krašte spaudos draudimo metais ir XX a. pradžioje“. Pranešimas išsamus, pakeliauta lietuviškais kaimais, prisiminimais, surinktais istoriniais faktais, aplankytos mokyklos:  Šlynakiemio, Vaitakiemio, Klevų, Agurkių, Paliūnų, Žagarių, Valinčių, Navinykų. Surinkta visa medžiaga, kiek šiai dienai pavyko, apie ten veikusias mokyklas, jų mokytojus, knygnešius. Mokytojos Onutės Vaznelienės paraginti mokiniai lyg bitutės medų rinko, nešė informaciją pranešimui. O ir į Lazdijus atvyko visas būrys: Uršulė Aleksaitė, Greta Bobinaitė, Brigita Krakauskaitė, Viktorija Agurkytė, Mykolas Zielinskas. Jų graži lietuviška kalba, savo krašto istorijos rinkimas, domėjimasis, žmogiškosios vertybės rodo, jog jie auklėjami lietuviška, katalikiška dvasia.
Apie mamą - kupinas meilės pranešimas
„Apie mamą, tad itin šiltas pranešimas“, - sakė Lazdijų krašto muziejaus direktorė D. Pledienė. Aštriosios Kirsnos mokyklos pranešimas „Mokytojos Monikos-Janinos Nedzinskaitės-Sankauskienės prisiminimai apie pirmąją savo darbo vietą - Vingrėnų septynmetės mokyklos Vingrėnų mokyklą (pradinių klasių komplektą)“ nuteikė itin šiltai. Mokytoja Laimutė Šuikienė padėjo 10 klasės mokinei Domantei Gelumbauskaitei parengti šį darbą. O tai buvo, ko gero, ir lengva, ir sunku, mat pasakojo mokytojos Laimutės mama, taip pat buvusi mokytoja Monika-Janina Sankauskienė apie pirmąją savo darbo vietą, kuri, ko gero, kiekvienam išlieka atmintyje visam gyvenimui.  
Šeštokiečiai parengė net du pranešimus ir abu jie buvo pastebėti
Itin įdomi tema apie tuos tarsi nematomus, bet labai svarbius žmones mokykloje. Žmonės, kurie valo klases, kūrena krosnį, prižiūri, kad kieme žydėtų  gėlės, išverda arbatos. Apie juos kalbama retai arba dažniausiai jie visai pamirštami. Šįkart kitaip. Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šeštokų vidurinio ugdymo skyriaus moksleiviai 4 g e klasės mokinė Gytė Burinskaitė ir Šeštokų mokyklos 8 klasės mokinės Brigita Barynaitė, Gabrielė Zalieckaitė, vadovaujamos mokytojos Birutės Jurkonienės, parengė pranešimą „Tylieji mokyklų šeimininkai“. Krosnėnų mokykloje tokie buvo Albina ir Juozas Radzevičiai, mylėję savo paprastus darbus mokykloje, juos sąžiningai atlikę ir dėlto verti didelės pagarbos, o ir savo sodybą puoselėję taip, kad iš JAV atvykę svečiai į tuometinį kolūkį ten lankęsi.
Kitas pranešimas iš Šeštokų - tai „Naujosios Kirsnos pradinė mokykla bendruomenės žmonių prisiminimuose“. Pranešėjai: Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šeštokų vidurinio ugdymo skyriaus 3 g e klasės mokinės Laura Galdikaitė ir Karolina Šuminskaitė. Darbo vadovai: Birutė Jurkonienė ir Robertas Janulevičius. Nuotraukos, autentiškas laiškas iš Sibiro, kurio tik dalis buvo cituojama. „Norėčiau tą laišką pamatyti“, - sakė muziejaus direktorė. Tačiau mokytoja Birutė Jurkonienė patikino, kad visos laiško necitavo dėl baisybių, aprašytų jame. Pranešimas išsiskyrė citatomis iš straipsnių, prisiminimais dar gyvų žmonių, išklausytais, užrašytais.
Apie mokyklas: Kučiūnų, Valentų, Vartų, Kapčiamiesčio
Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos pranešimas „Kapčiamiesčio senoji mokykla“, kurį parengė III g klasės mokinės Miglė Matulevičiūtė ir Greta Valentaitė, o joms pagelbėjo mokytoja Nijolė Goberytė, vedė mus po senąją Kapčiamiesčio mokyklą, iš praeities į dabartį. Tai itin vertingas darbas ir ateičiai - surinkta, sudėliota ir, ko gero, daugeliui kapčiamiestiečių būtų įdomu paskaityti.
Kučiūnų mokyklos 10 klasės mokinės Aistė Jungevičiūtė ir Milda Gavinavičiūtė skaitė pranešimą „Mokinės Onutės Bundzienės prisiminimai apie senąją Kučiūnų mokyklą“. Moksleivėms padėjo mokytoja Kristina  Švitrienė. Onutės gyvi prisiminimai jau užrašyti. Padarytas didelis ir prasmingas darbas. Pati Onutė jau į aštuntą dešimtį įkopusi, tad atradusi laiko ir noro pasidalinti savo prisiminimais su moksleiviais - gimė puikus pranešimas.
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės mokyklos pranešimas „Valentų mokykla“. Pranešėjai 9 klasės mokiniai Modestas Matulevičius ir Laura Paškevičiūtė. Darbo vadovė: mokytoja Kristina Švitrienė. Pranešime nevengta ir linksmų pasakojimų, kad ir  apie nukentėjusias driežų uodegytes. Tad pranešimas tik dar žavesnis, gyvesnis.
Krosnos mokyklos 10 klasės mokinė Eglė Malinauskaitė, padedama mokytojo Roberto Janulevičiaus, pristatė darbą „Vartų mokykla“. Padirbėta daug, surinkta nemažai medžiagos ir, ko gero, dar daug jos neišgirdo konferencijos dalyviai. Tačiau užrašyta, užfiksuota. Eglutė labai natūraliai, organiškai, laisvai pateikė savo pranešimą ir tuo iškart patraukė dėmesį.
Garbės kraštotyrininkai džiaugėsi jaunimu
Konferencijoje dalyvavo ir du mūsų krašto garbės kraštotyrininkai Albinas Jarmala ir  Irena-Monika Poviliūnienė. Gerbiamas Albinas apibūdino kiekvieną pranešimą, išskirdamas svarbius faktus, detales, pasidžiaugdamas stipriosiomis pranešimų pusėmis, o mokytojams ir moksleiviams buvo itin svarbu išgirsti jo nuomonę, vertinimą. Juk Albinas Jarmala, patyręs kraštotyrininkas, tad jo išsakytos mintys svarios ir labai reikalingos jaunajai karta, kaip ir paskatinimas toliau domėtis savo kraštu. Moksleiviams įteiktos Lazdijų krašto muziejaus padėkos. Jas įteikė muziejaus direktorė D. Pledienė, kuri džiaugėsi, kad muziejuje vėl šurmuliavo jaunimas, vieni jau ne pirmą kartą dalyvavo tokioje konferencijoje, kiti - pirmą, bet, reikia manyti, ne paskutinį. „O ir tas moksleivių jaudulys žavėjo ir jų mokytojų, kurie ne mažiau jaudinosi“, - sakė direktorė, dėkodama ir pranešėjams, ir darbų vadovams, nepagailėjusiems laiko ruošiant savo mokinius konferencijai. O tas jaudulys tik į gerą - jaudintasi, vadinasi, rimtai ruoštasi, tad ir darbai - rimti, vertingi, stiprūs. O ir Lazdijų savivaldybė dėkojo ir moksleiviams, ir mokytojams. Juk mielos dovanėlės visada pradžiugina! Moksleiviams – puodeliai, mokytojams - knygos.
 „Džiugu matyti konferencijoje ir garbaus amžiaus kraštotyrininkus, ir moksleivius“, - sakė Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Mockevičius. Jis džiaugėsi, kad konferencija tuo įdomi, kad čia galima sužinoti daug įdomių dalykų iš savo krašto istorijos, kurių nerasi jokiuose istorijos vadovėliuose ar spaudoje. Gerbiamas Dalius pasveikino ir mūsų tautiečius iš Lenkijos, matydamas juos konferencijoje Lazdijų krašto muziejuje. Mokytojams padėkos iš VšĮ Lazdijų švietimo centro bus įteiktos vėliau. Šios prasmingos konferencijos organizatoriai: Lazdijų krašto muziejus, VšĮ Lazdijų švietimo centras ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. O po konferencijos moksleiviai su savo mokytojais skubėjo namo, vis aptarinėdami savo ir kitų pranešimus ir net planuodami, kokias temas ruoš jau kitais metais. Vadinasi, susitikti tokioje konferencijoje buvo įdomu, reikalinga ir prasminga.

Dineta Babarskienė