Karjeros diena Šeštokų mokykloje: svarbu nenuleisti akių nuo tikslo

Šeštokų mokykloje vyko Karjeros diena, kuriai buvo itin atsakingai, kruopščiai ir rimtai ruoštasi. Atvyko ir sėkmingai karjeros kelią pasirinkę buvę mokyklos mokiniai, ir verslininkai. „Šiandien diena bus kiek kitokia, be jūsų mylimos matematikos, lietuvių ar anglų kalbos. Šiandien dieną skirsime karjerai. Užsiėmimų tikslas – susipažinti su atskiromis profesijomis, jų ypatumais, verslininkų patirtimis, sužinoti, kaip idėją paversti savo mėgstamu darbu arba kaip pasiruošti pokalbiui su darbdaviu“, – sakė Šeštokų mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jurgita Vaičeskienė.
Moksleivius kvietė vasarą padirbėti
Ir Šeštokų mokyklos moksleiviai, ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos Šeštokų vidurinio ugdymo skyriaus gimnazistai bei Krosnos pagrindinės mokyklos dešimtokai klausėsi verslininkų paskaitos „Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo“.
 Personalinės įmonės vadovė, ekologinio ūkio savininkė Loreta Zajankauskienė bei jos mama Jūratė Stirbienė papasakojo apie savo levandų laukus, kurie nuo 10 krūmelių plėtėsi iki šešių arų, paskui  išaugo iki trisdešimties arų, kur auga apie 2600 daigų. Ūkyje ji augina ir kitus kvapniuosius augalus. Pamėgino gaminti eterinį aliejų – pavyko. Verslininkė  pradėjusi nuo minties, tiesiog išgirstos frazės ar patarimo: nedirbti kitiems, dirbti sau. Ji teigė, kad kurti savo verslą reikia ne tik idėjos, bet ir energijos jam įgyvendinti, mat tiek pritariančių, tiek bauginančių visada atsiras. Ponia Loreta moksleivius kvietė pasidalinti savo sumanymais, idėjomis verslui. „Juk išsakytos mintys materializuojasi“, – sakė verslininkė.
Viešbučio  „Gojus“ administratorė Greta Cimakauskaitė–Labalaukienė ne tik papasakojo apie savo šeimos verslą, bet ir  kvietė moksleivius padirbėti viešbutyje vasarą. „Žinoma, ne tik pamėginti savo jėgas, bet ir gauti atlyginimą“, – teigė ji.
„Gyvenimiška duona“ dalijosi buvę mokyklos mokiniai
Visus pradžiugino, jog į mokyklą atvyko net keturi buvę šios mokyklos mokiniai, turintys ką papasakoti apie savo profesijas,  pasidalinti mintimis apie karjerą, apie save, savo darbo pobūdį, profesinę veiklą, skleisti tą gerąją patirtį. Kitaip tariant, jie dalijosi „gyvenimiška duona“. Dar svarbiau, kad moksleiviai domėjosi, uždavė daug klausimų, o pertraukų metu konsultavosi su vienos ar kitos profesijos atstovais. Sąmojingi pašnekovai kalbėjo paprastai, aiškiai, suprantamai ne tik apie pačias specialybes, darbą, bet ir apie studentišką gyvenimą, tą pirmą žingsnį iš tėvų namų, kai, rodos, įkvepi tos taip seniai trokštamos laisvės oro, o kartu pečius prislegia atsakomybė. Žinia, moksleivius pradžiugino ir svečių dovanėlės. Pašnekovai, gerai nuteikę, įpūtė naujų vėjų į mokyklos gyvenimą. „Sakau ne sveiki atvykę, o sveiki sugrįžę“, – sakė direktorės pavaduotoja ugdymui J. Vaičeskienė.
Su grafinio dizaino ypatumais moksleivius supažindino Emilis Urmanavičius. Jaunas vaikinas teigė, jog dabar jau iš savo specialybės valgantis duoną. Emilis patarė nedaryti vienos klaidos savo gyvenime. „Aš pabijojau stoti į Dailės akademiją, mat galvojau, kad vaikinukui iš kaimo ten ne vieta, nepajėgsiu. O ir kalbų visokių girdėjau, kur geriau studijuoti. Dabar galiu pasakyti, kad tai netiesa, reikia tik nebijoti“, – sakė jis. E. Urmanavičius patarė būtinai vykti stažuotis į užsienį, naudotis visomis galimybėmis, nes tai itin naudinga, svarbu, neįkainojama patirtis ateičiai.
Apie teisininko darbą arba su kuo valgoma teisininko duona papasakojo Rimvydas Jurkonis, dirbantis notarų biure Trakuose. Jis prisipažino, jog jaudinasi, mat tame pačiame mokyklos koridoriuje stovėjęs baigdamas mokyklą – sugrįžo prisiminimai. Dabar Rimvydas džiaugiasi savo pasirinkta teisininko specialybe, savo darbu, nors prisipažino, jog nebuvęs labai geras mokinys, anot jo paties, vidutiniškas,  tačiau siekių, norų visada turėjęs.
Iš Marijampolės atvykusi bendruomenės pareigūnė Akvilė Remeikienė teigė maniusi, kad policininke būti nepajėgsianti – tiesiog tai ne jai. Dabar tikina, kad kito darbo nė neįsivaizduoja ir apie emigraciją nė negalvojanti. „Mokykitės matematikos, tą daryčiau ir aš, jei grįžčiau į mokyklos suolą, mat su matematika susiduriu kasdien, nors visada tvirtinau, jog šito tai man gyvenime nereikės“, – sakė jaunutė, smulkutė moteris. Šiandien ji didžiuojasi būdama pareigūne ir tikina, kad kiekvienam pareigūnui pats geriausias įvertinimas yra paprastas ačiū – iš žmogaus, kuriam pagelbėjai. Akvilė patikino, kad nereikia naiviai galvoti, kad policijos pareigūnų darbas toks, kokį rodo „Farai“ – toli gražu taip nėra. Ji kvietė rinktis šią profesiją, nors prisipažino, kad tam reikia pašaukimo – kitaip sunku.
Su statybų inžinerijos darbo ypatumais supažindino 2004 metais Šeštokų mokyklą baigęs Artūras Dadurka. Tai žmogus, kuris visur dalyvavo, „tvarkė“ visus mokyklinius reikalus, anot jo paties, buvo tarpinė grandis tarp mokytojų ir moksleivių. „Net žaidžiant smėlio dėžėje visi turėjo klausyti manęs, kitaip negalėjo su manim žaisti“, – šypsojosi jis. Matyt, lyderio savybės  turėjo įtakos ir jo gyvenime – šiandien jis UAB „Kauno kranai“ padalinio direktorius. Ši įmonė turi didžiulę patirtį ir praktiką bei gilias tradicijas nuomojant ir aptarnaujant automobilinius, bokštinius ir savaeigius kranus. Bendrovė vysto savo veiklą Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Švedijoje. „Šiandien turint inžinerinį išsilavinimą, darbą tikrai galima susirasti ir oriai gyventi Lietuvoje“, – sakė jis. Svarbiausia, anot pono Artūro,  vystyti savo gebėjimus, talentus, turėti tikslą ir norėti veikti, dirbti, kurti.
Užsiėmimą „Tu ir pirmas tavo darbas“ vedė projekto iniciatorės Agnė Goldbergaitė ir Fausta Roznytė. Moksleiviai galėjo savo kailiu pajusti, kaip jaučiasi žmogus darbo pokalbio metu. Ar jaudulys nepakiš kojos? Reikia pasakyti, kad mėginusiems moksleiviams sekėsi visai neblogai. „Šiems moksleiviams, ko gero, darbo pokalbių gyvenime jau bus bent vienu mažiau“, – juokavo renginio vedėja Šeštokų mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui J. Vaičeskienė.
Po visų padėkų,  kurias svečiams  įteikė Šeštokų mokyklos direktorė Alma Burbaitė, renginiai dar nesibaigė. Krosnos mokyklos dešimtokus Šeštokų dešimtokai pakvietė į popietę. Mokyklos vadovė A. Burbaitė dėkojo visiems tikėdama, kad Karjeros diena moksleiviams buvo ir įdomi, ir naudinga, ir vertinga – įgyta įgūdžių, išmokta, išmėgintos jėgos, išklausyta ne viena sėkminga istorija ir visa tai tikrai pravers ateityje.
Netradicinėse pamokose: pagal 200 metų senumo receptą kepti grybukai ir kiaušiniai, puošti gintarais
Įdomu tai, kad nebuvo pamiršti ir mažiausieji mokyklos mokiniai – pradinukai. Pasirodo, kad jie taip pat jau domisi, kuo norėtų būti užaugę. Tad ir jie itin aktyviai dalyvavo Karjeros dienoje. Pirmų – ketvirtų klasių pradinukai dalyvavo kūrybiniuose užsiėmimuose, diskutavo, pasakojo, išsakė, kuo jie svajoja būti užaugę. Diskusijos „Mano svajonių darbas“ buvo ir linksmos, ir įdomios, o ir vieniems apie kitus įdomu buvo sužinoti. Smalsu, kuo gi suolo draugas bus užaugęs, ką dirbti norėtų? Ar netiesa? Dar įdomu tai, kad mažuosius itin domina veterinaro profesija ir net slaptais agentais jie žada būti. Šeštokų mokyklos direktorė A. Burbaitė, vis užeidama į klases, teiravosi, ar vaikams įdomu, ką jie veikiantys. Vaikučiai vienas per kitą pasakojo direktorei, ką piešiantys ar klijuojantys, o kai mažieji parodę gintarais puoštus kiaušinius, tai buvo kažkas nepaprasto. Iš kur gintarų gavote? „Mokytojos niekada nieko neišmeta“, – atskleidė paslaptį direktorė, džiaugdamasi savo kūrybingu kolektyvu. Klasėse virte virė darbas. Vieni kiaušinius gintarais puošė, gėles gamino, kiti piešė, treti kiaušinius puošė įvairiausiais prieskoniais, kruopomis. Čia tiko viskas: ir kava, ir manų kruopos, ir kmynai, ir dar visokie kiti tik mokytojoms ir vaikams žinomi dalykėliai.
Penktokus ir šeštokus netradicinių margučių gamyboje išmėginti savo gebėjimus kvietė Krosnos dailės ir technologijų mokytoja Jolita Jasevičienė. Ji mokė velti. Ar regėjote veltus margučius? Paklauskite penktokų ir šeštokų, jie ne tik papasakos, bet ir savo darbus parodys.
Septintokus tradicinius saldumynus – grybukus mokė gaminti ir puošti tikra meistrė Zina Maceikienė. „Tai 200 metų senumo receptas, perduodamas iš kartos į kartą. Tai mūsų giminės moterų receptas“, – sakė senolė, mielai pasidalindama receptu ir linkėdama, kad norinčių kepti būtų kuo daugiau. Šiems grybukams pagaminti reikia ir kantrybės, ir darbo, mat viskas daroma, formuojama tik rankomis, o grybukai susideda net iš trijų dalių.
Po tiek užsiėmimų, įdomių paskaitų, po tokio gausaus informacijos srauto buvo smalsu sužinoti, kaipgi jaučiasi patys mokiniai, ką jie galvoja? Atsakymas buvo vienareikšmis – jiems patiko. Manau, kad jie dar ne kartą kalbėsis su mokytojais, diskutuos apie tai, ką sužinojo Karjeros dienoje, kokias išvadas padarė kiekvienas iš jų, kuo kitų žmonių patirtis jiems patiems naudinga. Mat visko buvo išties daug, o svarbiausia – įdomu, suteikė gerų emocijų ir, žinoma, naudos tolimesniuose gyvenimo labirintuose. „Išklausėte ne vieną įdomią patirtį, įgijote žinių, tačiau niekas už jus nepriims sprendimo, kokį karjeros kelią pasirinkti. Tai turėsite padaryti tik jūs patys“, – sakė Šeštokų mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui J. Vaičeskienė.

Dineta Babarskienė, „Lazdijų reklama“