Karališkos svajos karališkame mieste

Augustavo Supreme mokyklos direktorė Katarzyna Olichwier-Bending visada priekyje.

Svečiavausi Augustave vykusiose Supreme school organizuojamose išleistuvėse - mokslo metų užbaigimo šventėje “Dream Big” (liet. „Svajok plačiai“). Šiame įspūdingame renginyje atsidūriau todėl, kad visi SETI  (“Sejny English Teacher Initiative”, liet. SAMI - „Seinų anglų k. mokytojų iniciatyva“)  nariai buvo kviečiami. Kaip žinia, Seinuose vykstančiuose susitikimuose dalyvauju nuo kovo mėnesio.
Supreme mokyklos fenomenas Žygimanto Augusto mieste
Į Augustavą, kurortą, lenkų pramintą Šiaurės Venecija, kuriame, pasak istorinių šaltinių, buvojo ir Vytautas Didysis, o Lietuvos ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas pavadino miestą savo vardu ir 1561 metais suteikė Magdeburgo teises, vykau pirmą kartą. Įdomu tai, kad iki Liublino unijos (1569 m.) Augustavas priklausė Lietuvai. Per Nepriklausomybės kovas 1919–1920 metais lietuviai bandė įsitvirtinti Augustave, o pagal 1920 m. taikos sutartį su tarybine Rusija Augustavas  buvo priskirtas Lietuvai.
Būtinai turiu aprašyti karališką ir įsimintiną Augustavo herbą: raudoname, galią simbolizuojančiame lauke – sidabrinė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karūna su auksiniu kryžiumi simbolizavo, kad Žygimantas Augustas yra LDK valdovas ir šis miestas priklauso Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Auksinė monograma SA reiškia Žygimanto Augusto inicialus (lot. Sigismundus Augustus), o mažesnės auksinės raidės P ir R (lot. Polonia Rex) - Lenkijos karalių.
 Ženklų šiame mieste, rodančių, kaip Lenkija ir Lietuva yra susijusios istoriniais, o, beje, ir kultūriniais, ir tikriausiai kitokiais saitais, apstu. Gal turėdama omenyje ir šiuos ryšius, Augustavo Supreme mokyklos direktorės Katarzynos Olichwier-Bending, su kuria susipažinau SETI susitikime Seinuose,  kvietimu atsidūriau Augustave. Paminėti turiu ir tai, kad šiame dviejų šalių bendradarbiavime juntama didžiulė Lazdijų rajono mero Artūro Margelio parama, kuris, džiaugdamasis kaimyninių šalių bendryste, dar ir dovanų įdėjo. Na, žinoma, kaip be dovanų, išsiruošus į karališką miestą.
Taigi, Supreme mokykla Augustave duris atvėrė 2008 metais. Paklausus, kam Katarzynai jos prireikė, atsakė, jog valstybinėje mokykloje nepavyko savo idėjų paversti realybe.  Prie pat durų užrašas: “Those who do not believe in magic will never find it” (liet. „Tie, kas netiki stebuklais, jų niekada ir nesuras“). Kažkokio ypatingo lengvumo suteikiantys žodžiai, tarsi į dangų kylantys helio pripūsti balionai,  o ne sunkiasvorės vizijų ir misijų kombinacijos, dažnai matomos mokyklose.
Atidarius mokyklą, ją lankė 20 mokinių ir juos mokė vienintelė mokytoja  Katarzyna. Šiandien mokykloje 312 mokinių ir 13 mokytojų. O sakoma, kad vienas lauke ne karys. Karys, dar ir koks karys.
Be anglų kalbos du kartus per savaitę, čia mokiniai kartą per savaitę mokosi matematikos, biologijos, chemijos, geografijos. Taip jie ruošiasi MATURE egzaminams. Čia vyksta ir šventės, tokios kaip Helovino (vakarėlis).
Facebook‘o puslapis lūžta nuo komentarų: Supreme mokykla – tiesiog geriausia. Nuostabios pamokos, kasdien naudojamų frazių anglų kalba nauda, nenuobodu, produktyvu, tvyro įkvepianti atmosfera. Vėliau susirandu ir pačių mokyklos ugdytojų mintis:  „Visada ieškome geriausių idėjų, suteikiame vaikams drąsos ir atitoliname jų įsivaizduojamas ribas, įkvepiame rizikuoti ir siekti rezultatų, apie kuriuos net nesvajojo. Įdiegiame įsitikinimą, kad nieko nėra neįmanomo“.
Turbūt todėl ir į išleistuvių šventės, kuri vykstat amfiteatre ant Necko ežero kranto, pavadinimą “Dream big” ( liet. „Svajok plačiai“) organizatoriai sudeda visus lūkesčius, vizijas ir misijas. Atlekiu čia strimgalviais ir patenku į pasakų karalystę. O stebukle, dideliame žmonių būry mane pastebi Małgorzata Wiśniewska ir netrukus aš jau sėdžiu prie dar dviejų SETI narių – tai Justyna Bober ir Marta Przezwicka. Jaučiuosi gerai, nes ko nesuprantu, mat renginys vyksta lenkų kalba, bičiulės išverčia.
O scenoje pasakų seneliu virtęs mokinys  šmaikščiai pristato besikeičiančias mokinių grupes. Čia ne koks paprastas mokslo metų pabaigimas, o pasaka su daugybe personažų: ir pelenės, ir raudonkepuraitės, ir hariai poteriai. Muzika, šokiai. Visi mokyklos dalyviai - ir mokiniai, ir mokytojai -  kviečiami į sceną. Tarsi vijurkas tarp visų sukiojasi ir visus sveikina pati mokyklos direktorė  Katarzyna Olichwier-Bending. Tiesa, šiandien ji Išprotėjęs Skrybėlininkas iš L. Karol „Alisos stebuklų šalyje“. Ir šis Skrybėlininkas apdalina  moksleivius sertifikatais, liudijančiais juos pabaigus vienokį ar kitokį kursą. Dėkoja savo vaikams, mokytojams, jų tėvams. Žmonių daug. Ir paskutinis akordas – balionai su mokinių svajonėmis, kylantys į dangų, nustebę paukščiai ir suklusęs Necko ežeras. Ir… Vaikiškas šampanas (juk šventė!), kuriuo taipogi rūpinasi visur esantis ir suspėjantis Išprotėjęs Skrybėlininkas.
Džiaugiasi tas Skrybėlininkas viskuo: ir, aišku, regėdamas net keturias SETI nares, o išvydęs Lazdijų r. mero siųstą stebuklingą dėžutę ir rašiklius, kone pravirksta iš džiaugsmo. Kažkoks nenusakomas gerumas, nuoširdumas tvyro, kai susitarę vėl susitikti, išsiskiriame. Svajonės pildosi čia ir dabar, laikrodžiui rodant penkiolika po devynių Lenkijos ir penkiolika po dešimtos Lietuvos laiku, tvyrant magiškai atmosferai, kiek temstant ir paukščiams sklendžiant virš Augustavo amfiteatro.
Pabaigai
Augustave, kanalais ir ežerais išvagotame mieste, kuris 2014 metais buvo pripažintas mieliausiu Lenkijos miestu, praleidau ir kitą dieną. Apie mielus žmones, skanų maistą, įspūdingas vandens atrakcijas, dovanojančias stulbinančius gamtos vaizdus, gal kada nors papasakosiu irgi, ne šįsyk.
Kai rengiausi šiam vizitui, daug kas keistai reagavo į mano apsisprendimą važiuoti: viena, į šventę kažkokią, ar ne kvaila? Pasak austrų filosofo Liudvigo Vitgenšteino, „jei žmonės niekada nedarytų kvailų dalykų, nieko protingo nebūtų sukurta“. Tai tiek žinių iš Augustavo šiandien. Toliau – matysim.
Jūratė Sutkuvienė, „Lazdijų reklama“

Autorius: 
Lazdijų žvaigždės inf.