R. Sadauskas-Kvietkevičius: rugsėjo pirmąją – į mokyklas be telefonų?

Nuo rugsėjo kaimyninės Druskininkų savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų moksleiviai, atvykę į mokyklas, telefonus turės laikyti užrakinamuose krepšeliuose ir negalės jais naudotis ugdymo proceso metu. Tokiam sprendimui liepos pradžioje pritarė Druskininkų savivaldybės taryba.

Lazdijų rajone tokios vieningos tvarkos dar neturime, bet apie ją diskutuojame ne pirmus metus. Panašu, kad buvo laukta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komandos uždrausti telefonus iškart visose Lietuvos mokyklose, bet politikai nuo tokio sprendimo išsisuko visą atsakomybę permesdami pačioms švietimo įstaigoms. Per porą kadencijos metų rinkėjų pasitikėjimą iššvaisčiusiems valdantiesiems visai nesinori, kad juos keiksnotų dar ir paaugliai bei jų sukurstyti tėvai. Todėl Seimas balandį nusprendė įpareigoti mokyklas pasitvirtinti savo telefonų naudojimo tvarkas.

Lygiagrečiai skinasi kelią sumanymai visiems vaikams ir paaugliams riboti naudojimąsi socialiniais tinklais iki 16 ar bent 13 metų. Ne tik pas mus, bet beveik visame pasaulyje. Pirmąja tokį draudimą įgyvendinančia šalimi tapo Australija. Šių metų birželį apie būsimą socialinių tinklų draudimą visiems jaunesniems nei 16 m. vaikams paskelbė dabar jau atsistatydinęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris. Liepą įstatymo projektui, kuris uždraus jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, pritarė Prancūzijos parlamentas. O Lietuvoje tokį draudimą aktyviausiai propaguoja Seimo narė Daiva Ulbinaitė.

Draudimo šalininkų argumentai yra gerai žinomi ir neabejotinai pagrįsti. Pagrindinių platformų algoritmai sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojų dėmesį. Vaikai ir paaugliai, kurių gebėjimas kontroliuoti impulsus ir įvertinti ilgalaikes pasekmes vis dar vystosi, yra ypač pažeidžiami. Nuolatinis įrašų srauto sekimas, trumpi vaizdo įrašai, nuolat kintantys dirgikliai, bendraamžių spaudimas ir traumuojantis turinys gali paveikti psichinę sveikatą, miegą, savigarbą ir susikaupimą.

Kita vertus, kaip teigia „Radio Liberty“ apžvalgininkas Andrejus Šarogradskis, tokie draudimai ir amžiaus ribojimai ne visada reiškia teisingo požiūrio į socialinę žiniasklaidą ugdymą. Tai gali tik atidėti pagundos akimirką. Vaikas, kuriam ilgą laiką buvo uždrausta naudotis socialine žiniasklaida, gali būti visiškai nepasiruošęs draudimo panaikinimui, kai jau pasieks nustatytą amžiaus ribą.

Naivu būtų tikėtis, kad paaugliai, netekę telefonų, iškart nubėgs į biblioteką ir perskaitys visas knygas, kurių anksčiau nė į rankas neimdavo. Ypač jei jų pačių tėvai taip pat nuolat naršo socialinius tinklus. Nes jiems tai leidžiama – jie yra suaugę.

Birželį britų moksleivė Isabella tapo virusinio BBC vaizdo įrašo personažu. Ji pasakojo, kad savaitgalį devynias valandas spoksojo į savo telefoną. Paklausta, ką darytų, jei jaunesniems nei 16 metų asmenims būtų uždrausta naudotis socialiniais tinklais, Isabella ramiai atsako: „Žiūrėčiau į sieną.“

Kiek tokių žiūrinčių į sieną mokinių taptų galvos skausmu mūsų krašto mokytojams, mokinių padėjėjams ir ypač tėvams? Ar esame pasiruošę pasiūlyti jiems alternatyvų – sportą, muziką, teatrą, keliones, knygas? O gal todėl ir nupirkome jiems telefonus dar beveik kūdikystėje, kad norėjome išvengti bendravimo, įkyrių klausimų apie pasaulio sandarą ir savo abejotinus sprendimus? Juk lengviau, kai vaikas beveik sulindęs į išmanų prietaisą ir jam galima neskirti jokio dėmesio, lavinimą ir socializaciją palikti mokyklai ir darželiui.

Reikalavimas vaikams nesinaudoti socialiniais tinklais per daug panašus į draudimą paragauti alkoholio iki 20 metų tokioje šeimoje, kur patys tėvai retai išsiblaivo. Jeigu mes patys nė dešimties minučių neištveriame nežvilgtelėję į ekraną, tai joks aiškinimas vaikams, kaip tai esą žalinga, neduos trokštamo rezultato.

Todėl būčiau linkęs pritarti tiems, kas siūlo neskubėti ir įdėmiai stebėti, kaip toms šalims, kurios pirmosios įsivedė draudimus, seksis juos įgyvendinti. Jeigu ribojimai liks tik dar vienu įstatymu, kurio niekas nesilaiko, o vaikai nesunkiai apeina amžiaus patikrinimus, tai kam jie išvis reikalingi? Juk ir dabar „Facebook“ anketą gali susikurti tik 13 metų sulaukę paaugliai. Jei anketa sukuriama jaunesniam vaikui, platforma ją aptikusi arba gavusi pranešimą ištrina. O kilus įtarimui, „Facebook“ gali paprašyti patvirtinti amžių įkeliant asmens tapatybės dokumentą. Tačiau jums vargu ar pavyks rasti savo aplinkoje bent vieną dvylikametį, kuris feisbuke ir instagrame neturi savo paskyros, nežiūri „TikTok“ vaizdo įrašų ir nebendrauja su savo draugais „Facebook Messenger“ žinutėmis.

Po metų ar dvejų bus prasminga pasidomėti, kaip druskininkiečiams pavyko įgyvendinti telefonų draudimą. Ne paslaptis, kad šių laikų moksleiviai sprendžia uždavinius ir klausia atsakymų į visus mokyklinių užduočių klausimus tokių dirbtinio intelekto programėlių, kaip „ChatGPT“ arba „Google Gemini“. Kokia bus telefonų draudimo prasmė, jeigu paaugliai nešiosis vieną prietaisą, skirtą demonstratyviai įdėti į mokyklinę telefonų saugojimo dėžę, o kuprinėje pasiliks antrą ar net trečią, naudosis išmaniaisiais laikrodžiais arba akiniais? Mokytis iš svetimų klaidų visada geriau negu iš savo.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, „Lazdijų žvaigždė“ (2026-07-31)