V. Danauskienė: finansinė Lazdijų krašto „sėkmė“ pagal merę

Vos prieš kelis mėnesius, tvirtinant 2026 metų Lazdijų rajono savivaldybės biudžetą, merė demokratė Ausma Miškinienė viešai džiaugėsi: biudžetas didėja, finansinė padėtis stabili, skolos mažėja, o naujų paskolų esą neprireiks.

Šiandien girdime visai kitą istoriją.

Savivaldybė jau skolinasi papildomus 690 tūkst. eurų – ir ne investicijoms, ne naujiems projektams, ne gyventojų paslaugų gerinimui. Šie pinigai skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Kitaip tariant – nauja paskola imama senoms skoloms aptarnauti. 

Kartu savivaldybė prisiima ir dar vieną reikšmingą riziką – suteikia daugiau kaip 1,545 mln. eurų garantiją UAB „Lazdijų šiluma“ paskolai, kurios didžioji dalis taip pat skirta ankstesnių paskolų refinansavimui. Net 1,045 mln. eurų numatyta senų skolų perkėlimui į naują paskolą. 

Todėl kyla natūralus klausimas: kur dingo merės pasakojimas apie tvarų finansų valdymą?

Jeigu po kelių mėnesių nuo biudžeto patvirtinimo jau tenka skolintis skoloms grąžinti, vadinasi, problema nėra vien techninė. Tai signalas, kad reali finansinė padėtis buvo pristatyta pernelyg optimistiškai arba finansinis planavimas nebuvo pakankamai atsakingas. 

Savivaldybės administracija pati nurodo, kad: 1) 2026 m. birželio 30 d. savivaldybė turėjo apie 9,5 mln. eurų negrąžintų paskolų; 2) po naujos 690 tūkst. eurų paskolos ir anksčiau patvirtintos, bet dar neišnaudotos paskolos dalies bendri įsipareigojimai sudarytų daugiau kaip 11,1 mln. eurų; 3) vien pagal pateiktą paskolų grąžinimo grafiką artimiausiais metais savivaldybei kasmet teks aptarnauti daugiau kaip 1 mln. eurų skolų. 

Pridėkime dar daugiau kaip 1,5 mln. eurų savivaldybės garantiją „Lazdijų šilumai“, kurios įsipareigojimai galiausiai taip pat gali tapti savivaldybės atsakomybe. Pačiame aiškinamajame rašte pripažįstama rizika, kad bendrovei negebant vykdyti įsipareigojimų paskolas gali tekti grąžinti savivaldybei. 

Tai jau ne teorinė, o visiškai reali finansinė našta rajonui.

Ir čia visu gražumu iškyla būtent merės atsakomybės klausimas. Pagal įstatymą merė yra atsakinga už savivaldybės biudžeto vykdymo organizavimą.

Todėl šiandien nepakanka pasakyti, kad „teisės aktai leidžia skolintis“. Taip, leidžia. Kontrolės ir audito tarnyba konstatavo, kad nustatyti limitai nepažeidžiami. 

Tačiau teisėtumas ir geras finansų valdymas nėra tas pats.

Rajonui ir jo žmonėms svarbu ne tai, ar dar telpame į įstatyme nustatytas ribas. Mums visiems turi būti svarbu, kodėl po optimistinių kalbų apie mažėjančias skolas jau po kelių mėnesių tenka skolintis naujai.

Jeigu finansinė politika yra sėkminga, kodėl skolos refinansuojamos naujomis skolomis?

Jeigu įmonės finansinė būklė gera, kodėl jai reikalinga daugiau kaip pusantro milijono eurų savivaldybės garantija?

Jeigu biudžetas toks stiprus, kodėl skolų aptarnavimas tampa viena didžiausių ateities išlaidų eilučių?

Šiandien svarbiausias klausimas jau nebe šių metų biudžetas. Svarbiausias klausimas – ką po dvejų metų paveldės kita savivaldybės taryba?

Ar ji paveldės tvariai valdomą savivaldybę? Ar paveldės daugiau kaip 12 mln. eurų tiesioginių ir netiesioginių įsipareigojimų, kurių aptarnavimui kasmet reikės skirti daugiau kaip po milijoną eurų?

Nes kiekvienas milijonas, sumokėtas bankams, yra milijonas, kurio negauna rajono keliai, mokyklos, darželiai, kultūra ar socialinės paslaugos.

Man, kaip tarybos narei, nerimą kelia ne pats skolinimosi faktas.

Nerimą kelia kryptis.

Kai naujos paskolos imamos senoms skoloms dengti, kai savivaldybės įmonės skolų našta perkeliama ant visų gyventojų pečių per garantijas, kai optimistiniai pažadai po kelių mėnesių pakeičiami naujais įsipareigojimais, privalome užduoti nepatogius klausimus.

Ar Lazdijų rajonas gyvena pagal savo galimybes? Ar turime aiškų planą mažinti skolą, o ne tik ją perfinansuoti? Ir svarbiausia – kas bus po šios kadencijos? Nes po tokių sprendimų kyla pagrįsta abejonė: ar po Ausmos valdymo #VardanLazdijųKrašto – nors ir tvanas?
 

Vilma Danauskienė, savivaldybės tarybos narė („Lazdijų žvaigždė“, 2026-07-17)