Įkurta pirmoji moteris vienijanti Lazdijų bendruomenė

Lazdijietė Gintarė Vasiliauskienė – Lazdijų veiklių moterų bendruomenės įkūrėja. „Niekada tinkamo laiko ir nebus. Tinkamas laikas yra čia ir dabar, o gražesnį pasaulį turime pradėti kurti nuo savęs“, – įsitikinusi Gintarė. 

Sulaukusi palaikymo iš savo antrosios pusės, vyro Žydrūno, ėmėsi veiklos. „Reikia imti ir daryti“, – visada padrąsina ją Žydrūnas. 

Nors laikas Gintarės kruopščiai sudėliotas, mat, kaip pati sako, augindama mažą sūnų turi kažkaip įsiterpti tarp jo miegojimo ritmo, o dar ir studijuoja, tačiau entuziazmo, optimizmo, noro nuveikti kažką gero Gintarei nė kiek netrūksta, juolab turint palaikymą iš artimo žmogaus: ji žino, ko nori ir ką daro. 

„Man smagu, kai einu gatve ir mane sveikinasi, nusišypsome vieni kitiems, o tai irgi užkrečiama. Dabar gatvėje mane sveikinasi daug daugiau žmonių nei anksčiau. Tad ir noriu, kad Lazdijų veiklių moterų bendruomenė būtų ta bendruomenė, kuri vienytų moteris“, – sako šios bendruomenės įkūrėja Gintarė. 

G. Vasiliauskienę galima drąsiai vadinti moterų bendruomenės Lazdijuose pradininke. 

Gintarė save vadina lazdijiete, tam pagrindo turi, mat ji Lazdijuose jau daugiau nei dešimtmetį, jos mamos giminės – nuo Dusios ežero: „Nors negimiau čia, bet jau vadinu save lazdijiete.“ 

„Į Lazdijus atsikrausčiau meilės vedama“, – sako šypsodamasi pašnekovė. 

Nors darbuojasi Gintarė ne mūsų krašte ir, atrodytų, jai išties parankiau ir, kaip pati sako, net protingiau būtų gyventi kokiame didmiestyje, ten siekti karjeros aukštumų, tačiau Vasiliauskų šeima pasirinko Lazdijus.

„Esu šešių odontologijos klinikų „Šypsenos akademija“ personalo vadovė. Mano pagrindinis darbas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose. Kuruoju visas šias klinikas, daugiau nei 140 žmonių“, – trumpai savo darbą pristato G. Vasiliauskienė. 

Planų Gintarė turi ir Lazdijams: tikisi įsteigti čia darbo vietų. Bet šįkart apie Lazdijų veiklių moterų bendruomenę.
Kaip kilo idėja įkurti Lazdijų veiklių moterų bendruomenę?

Gerieji pavyzdžiai iš tų klubų, kuriuos ji žino, paakino veikti, daryti kažką panašaus Lazdijuose. „Tik aš visada darau, pavadinkime tą taip, autentiškai, norisi labiau pritaikyti mūsų kraštui“, – sako ji. 

Metus laiko ji tiesiog gyveno ta mintimi, vis nepaleido. „Galvojau, nuo ko čia reiktų pradėti. Bijojau“, – neslepia to komunikabilioji Gintarė. Anot jos, reikėjo išgimdyti ir pačią idėją, ir gerai pagalvoti, ar užteks tam laiko. 

Plačiau – D. Babarskienė šios savaitės „Lazdijų reklamoje“ (2023-04-18).