„Marijampolę“ sukūrusi dzūkaitė: „Nemanykite, kad trūksta valios išleisti žaidimą apie Veisiejus“

Sunku patikėti, bet... dzūkaitė Monika Sadauskaitė sukūrė strateginį edukacinį stalo žaidimą „Marijampolė“. Tiesa, tą padarė ne viena, o kartu su savo sužadėtiniu Tomu Miliausku.

– Kaip kilo idėja sukurti žaidimą „Marijampolė“? Kaip čia išėjo, kad dzūkė sukūrė žaidimą apie Suvalkijos sostinę?

– Per atsitiktinumą. Pati esu iš Lazdijų rajono, Šadžiūnų kaimo. „Marijampolės“ žaidimui sukurti pradžią davė pandemija, kai Kaune studijavau menotyrą (specializacija – urbanistika bei architektūra) ir atvažiavau į svečius pas savo sužadėtinį marijampolietį Tomą. Atrodo, nieko malonaus akiai toje Marijampolėje nemačiau: centre nepamatysi nė medelio, miestas užgriozdintas didžiuliais industriniais pastatais, sovietiniais blokiniais devynaukščiais... Palyginus su mano kraštu – Šadžiūnais ir dailiaisiais Veisiejais, Marijampolė atrodė kaip posovietinė betono dykra. Tik traukinių stoties keleivių rūmai ir Šešupė – tokie romantiški!

2020-aisiais, per pandemijos įkarštį, nebuvo kito pasirinkimo, tik rašyti bakalaurinį darbą Marijampolės tema – negalėjau išvykti iš savivaldybės. Tad rinkau informaciją apie miesto istoriją, pabendravau su vietiniais muziejininkais, perskaičiau Totoraičio ir kitų kraštotyrininkų knygas. Sužinojau, kad pora mano giminaičių buvo marijonų vienuoliai, o prosenelis dirbo Marijampolės kalėjime. Pradėjau žvalgytis į šimtametes Marijampolės gatvių nuotraukas ir šį miestą atradau visai kitaip. O vakarais su kambariokais žaidėme daugybę stalo žaidimų įvairiausiomis temomis: civilizacijos, pandemijos, karo... Mano sužadėtinis Tomas buvo taip įnikęs į stalo žaidimus, kad pasiūlė suvienyti jėgas ir sukurti žaidimą apie Marijampolę. Ką daugiau veikti?

Po metų dirbau Veisiejų krašto muziejuje. Į Veisiejus atsivežiau ir Tomą. Gyvenome tarsi kurorte. Vakarais eidavome pasivaikščioti aplink Ančią, pavalgyti į vietinę piceriją, grožėjomės rudenėjančio Vainežerio parko vaizdais, o kai pavargdavome nuo žygių, naktimis sėsdavome prie kūrybinių „Marijampolės“ darbų.

Plačiau – naujausioje „Lazdijų žvaigždėje“ (2022-12-30).

Nuotr. iš asmeninio archyvo.